2008 04 21 08:02
Daug važinėta, daug
Vienratis. 29″
2008-04-15
12:00 – 20:00
Nuvažiuota 21,4 km
Važiavimo trukmė 1 val 51 min
Vidutinis greitis 11,6 km/h
Maksimalus greitis 22 km/h
Ryte buvau kare, todėl nėjau į mokyklą ir galėjau išvežiot mamos klientams dokumentus po miestą. Pasirinkau vienratį, nors anksčiau visada važiuodavau dviračiu. Nuo namų iki Europos nusigavau per 15 minučių. Važinėjau taip po visą miestą, buvo pusę velnio. Tačiau kai reikėjo važiuoti Kalvarijų gatve į kalną, buvo gan sunku, vos pavažiavau – buvau jau numynęs 15 km. Šiaip ne taip įveikiau visą maršrutą ir grįžęs namo galėjau pailsėt. Poilsis truko vos vieną valandą, nes reikėjo važiuot fotografuotis laikraščiui 15min. Važiuojant link stotelės (autobusas buvo 16:29) į akį įsiteškė maža muselė (kurią ištraukiau tik namuose vakare). Kai sustojau pabandyti ją ištraukt, nutariau pažiūrėt kiek valandų – jau buvo 16:24, o dar liko geras kelio gabalas, todėl šokau ant vienračio ir nulėkiau. Vos spėjau į autiką. Bet jame nebuvo Žliobos. Pasirodo, kad aš pažiūrėjau ne į laikrodį, o į kilometražą, todėl po poros stotelių išlipau ir sulaukiau sekančio autobuso, kuriame be Žliobos dar buvo ir Rita. Nuvažiavę iki reikiamos stotelės, patraukėm link Gedo prospekto. Viename iš išvažiavimų iš kiemo išlindo Audi A8 (visiškai jos nesimatė, nes siauras įvažiavimas ir yra siena). Žlioba vos į jį neatsitrenkė… Na, tiksliau reiktų pasakyt ‘Žliobos vos nenutrenkė’. Katedroj po kažkiek laiko pasirodė žurnalistė ir ilgą laiką prasedėjo ant suoliuko galvodama kaip fotkinti ir laukdama fotografo. Kadangi ji nutarė, kad būtų labai gerai fotografuoti važiuojančius nuo laiptų, tai teko važiuot. Su nauju vienračiu nė karto nebandžiau ir nesijaučiau dar ant jo taip gerai, kad bandyčiau, todėl nulipdavau prieš pat laiptus. Vėliau važiavom Pilies gatve, kur irgi padarė foto, bet neįdėjo. Važiujant Pilies gatve, man kelią staigiai užkirto dviratininkė. Nebuvo kur dingti ir atsitrenkiau į galinio rato šoną. Aišku, neišsilaikiau ir nušokau. Dešine koja kliudžiau dviratį, todėl dabar turiu didelę mėlynę, o kaire koja užlipau ant šuns. Gerai, kad šis nesupyko ir nesugalvojo užpult – išvis būtų šaunu. Dar fotkinomės ir važiuojančius nuo kažkokio kalno, bet taip pat neįdėjo… Ech, bet tiek to. Buvau žiauriai pavargęs vakare po tokio pasivažinėjimo. Laikraščiai.
