2013 01 17 02:35
Su daug poteksčių į realų gyvenimą
Buvau su Donata kažkokio viešbučio foje. Gražus jis toks, prabangus, prašmatnus, XIX a. stilistikos… Ir ji man ramiu balsu, ramia veido išraiška pareiškė, kad ji buvo man neištikima. Ir visiškai nesigailėjo. Išvis, net su šypsenėle tokia pasakė “buvau tau neištikima”. Aš aišku ir išsigandau, ir nustebau, ir visokių jausmų buvo. Klausinėjau “kaip? su kuo? kada?” ir panašių klausimų, bet ji man nieko neatsakė, toliau šypsojos. Ir aš net netikėjau, klausiau ar meluoja, bet atsakė “ne, tikrai buvau neištikima”. Toptelėjo mintis, kad gal čia koks išbandymas, tikrina ar aš sugebėčiau jai atleisti, bet paneigė ir tokias mintis. Aš visas užsiparinęs pradėjau žaisti kompiuterinį žaidimą kažkokį. Donata man padėt bandė (ten kažkoks loginis žaidimas buvo), bet atšoviau “nereikia man tavo pagalbos”. Ir tada ji nustebo, kad aš KAŽKODĖL nesugebu jai atleist, nesugebu normaliai bendraut. “Edgarai, negi neatleisi?”, bet gailesčio jokio nesimatė. Vėl paprašiau, kad papasakotų smulkiau ir detaliau, bet tegirdėjau “juk tai nesvarbu”. Aš išėjau vienas iš to viešbučio ir ėjau, ėjau, ėjau, kol priėjau senelių namus kažkokius. Tada staiga atsirado mano močiutė, kuriai jau buvo sunku vaikščiot ir aš ją prilaikydamas padėjau įeit į tuos senelių namus. Už kitos rankos jai laikė ir padėjo eit slaugė matyt. Kai įėjo, paleidau ir likau dar lauke. Staiga tapo vėlyva naktis, tokia tamsi tamsi su labai giedru ir gausiai žvaigždėtu dangumi. Matėsi žvaigždžių spiečiai… Pamačiau kelias krintančias žvaigždes ir žinoma, reikia gi norą sugalvoti… “O, kad tai tik tebūtų sapnas”. Ir taip buvo blogai ant širdies, taip blogai, taip man ją “skaudėjo”, graužė iš vidaus mane visą ta žinia apie neištikimybę. Vėliau įėjau į vidų ir virtuvėje pamačiau savo krikšto mamą, kurios nemačiau kokius 10 metų jau (bet paskutiniu metu ji vis ketina aplankyt mus mūsų namuose, bet dėl visokių aplinkybių niekaip neišeina. Aš ją esu matęs “Senukuose” kelis kartus, nes ji ten dirba). Pamačiau, kad ji mane atpažino, o aš apsimečiau, kad ne. Sugalvojau pasirodyt labai paslaugus ir geras, tipo, kad pamatytų, koks aš nuostabus užaugau. Padėjau ten kažką pjaustyt, ruošt, labai mandagiai kalbėjau su ja. Mačiau, kad šypsojosi, atrodė laiminga. Tada atsisveikinęs pasakiau, kad jau turiu eiti ir išėjau į tą tamsią naktį kažkur.
