Tarakonaz

Spalvos

Kartais viskas nušvinta pavasario spalvomis – ir geltonos, ir žalios, ir raudonos pilna visur – ant kiekvieno kampo mėtosi, visų draugų akyse atsispindi… Po to atsipeikėji ir pamatai, kad tai eilinė pavasario diena. Ateina naktis – įsivyrauja pilkšvumas, juodumas…

Žinoma, po nakties vėl išlenda pavasario diena – bet spalvos nublankusios, kažkur pradingusios. Kur jos galėjo pasidėt? Lietus visas spalvas nuplovė nafik – sušlapino visą džiaugsmą jomis. O tada ir kyla klausimas ‘kiek gražiai spalvotų dienų yra per metus?’. Suvoki, kad minimaliai – purvas viską užgožia. Ruda spalva po savimi paslepia ir visas žalias, ir visas geltonas, ir visas raudonas spalvas. Šūdo spalvą nuplaut sunkiausia – atrodo, kad net ir lietus tokios spalvos.

Aišku, kartais nuotaika praskaidrinama, kai į šūdą įmetama rožinė gėlytė. Bet papuoštas šūdas vis vien lieka šūdu.

6 koment. to “Spalvos”

  1. Chaoko- 2009 01 15, 00:12

    “Lietus visas spalvas nuplovė nafik” – (y)
    Man patiko šitas sakinys :)
    Bet purvo ir spalvų santykį nustato pats žmogus – nemanai? :) Norint galima matyt purvus ir rudumą tik kaip atspalvį paletėj, kuriuo kartais savo margą paveikslą tepteli dailininkė gamta, nutarus, kad spalvų perteklius kukliems vartotojams.
    Juk net einant pilkiausiu miesto rajonu gali nustebti benzino baloj išvydęs vaivorykštę ;)

  2. Tarakonaz- 2009 01 15, 16:47

    Būk gera, nesiek šito įrašo su manimi, mano išgyvenimais ir jausmais. (:

  3. Chaoko- 2009 01 15, 17:25

    Visiškai nesiejau – jei pasirodė, klysti :)
    O dėl benzino tai netyčia prisiminiau, nes kažkada praeitą pavasarį eidama pro pilkas chruščiovkes be nuotaikos, kai pati galvojau apie pilkumą ir t.t., pamačiau spalvotą benzino balutę :D

  4. π- 2009 01 16, 23:30

    Išties, jeigu nori būt didis, turi ne gėlės ieškot šūduose, o pačiuose šūduose įžvelgti grožį. Ar ne primityvu manyti, kad kas pilka ir ruda, kas niūru ir griozdiška – negražu, o gėlės, saulė, drugeliai – ooo. Tada išeitų, kad tarybiniais laikais visiškai be jokio estetinio suvokimo įrengtam šykštaus tarybinio žmogaus vonios kambary pakabinus šleikščiai ryškių spalvų plakatą su drambliais prie krioklio viskas nušvis džiaugsmu. Benzino balutė – gerai, bet chruščiovkės – dar geriau, ooo, kaip kartais įkvepia savo paties patiriama didelė nesąmonė, kai juokiesi į veidą kalnui, kuris ant tavęs virsta. Be reikalo įsijaučiau.

  5. Tarakonaz- 2009 01 17, 00:23

    Tai tebuvo simboliai. Juk tiesiog yra taip priimta (o man ir pačiam tokios asociacijos – nesijaučiu kažkuo blogesnis vien dėl to, kad mano nuomonė sutampa su bandos/daugumos), kad margos, šviesios, šiltos spalvos yra ‘gėris’, o tamsesnės, purvinesnės – ‘blogis’. Taip pat ir šūdas nesimbolizuoja gėrio, pripažink. O kiekvienas savąjį gėrį atranda skirtinguose dalykuose. Em… Dalykai, kurie tau patinka – tos margos, šiltos spalvos. Nežinau ar įmanoma suprast ką noriu pasakyt. Esmė tame, kad yra dalykų, kurie nepatinka (taip taip, visame kame galima įžvelgti kažką gero, bet, būkim atviri, nereikia apgaudinėt tuo savęs – jei nepatinka, tai nepatinka), būtent tie dalykai ir yra tos niūrios spalvos, tas šūdas. O buvimas didžiu nėra mano tikslas. Na, veikiau jau buvimas didžiu kitų akyse nėra mano tikslas – man svarbu, kad aš pats sau atrodyčiau nors truputį didis. Ne be reikalo įsijautei – reikia pakalbėt, kartais.

  6. π- 2009 01 17, 13:28

    Būtent apie buvimą didžiu sau pačiam ir kalbu, negaliu tau išaiškint, ką galvoju, tu kitaip supranti.
    Nepradėk vėl su tuo pakalbėjimu.

Rašyti komentarą