Tarakonaz

Skruzdėlės ir aikštelė

1. Aplinką sunkiai pamenu, bet jausmas toks, lyg būčiau buvęs kaime. Kažkoks vyras (nepažįstamas) rėkavo ‘traiškyk tas skruzdėles nafik – ir greičiau, kol nepabėgo. Ir iš kur jos čia atsiranda…’. Skruzdėlės buvo dvejopos – žalios lakstė greičiau už auksines. Vyro pirštai traiškė skruzdes vieną po kitos, o aš žiūrėjau į jį nesuprasdamas jo veiksmų.
2. ‘Atsargiau’ sušukau. Kažkas vairavo, o aš sėdėjau keleivio vietoj. ‘Nu žinai…’ ir nusisukau nuo vairuotojo.

Vienas komentaras to “Skruzdėlės ir aikštelė”

  1. Povilas- 2009 01 20, 17:53

    idomus sapnas, keistas ir idomus…

Rašyti komentarą