Žalio Tarakono blogas

Va. Šią naktį vėl sapnavau.

1. Buvau Akropoly ir buvo mano gimtadienis. Bet vaikščiojau vienas. Net nežinau, ko. Gavau sms, kad mane nori draugai pasveikinti, bet jie manęs Akropoly neranda. Tai gavosi savotiškas žaidimas, kai jie manęs ieškojo. Galiausiai aš pastebėjau Mariją (ta, kuri sėdi šalia manęs nuotraukoj mano albume). Ji mane irgi pamatė. Stipriai stipriai stipriai apsikabinom. Nerealiai. Tuo sapnas ir baigėsi.

2. Kažkokie vyrai kaime prisipirko daug daug daug duonos kepalų ir po to važiavo po visą kaimą ir tą duoną mėtydavo. Jie visi važiavo visokiais senais pickupais, kaip kad amerikietiškuose filmuose. Pravažiavo… Bet viską mačiau kaip per televizorių. Tokio “aš” nebuvo. Atrodė, kad viską kas nors filmuoja. Tada “ekrane” pasirodė toks laimingas senis be dantų, kuris tą duoną grūdosi burnon. Ten toliau ant žolės gulėjo kažkoks vyriškis… Be duonus tik. Po to visas “filmas” buvo apie jį. Aplink jį skraidė daug mažų musyčių. Jis jas nuvijo, atsistojo ir nuėjo praustis… Stebuklingai atsirado vonioj ir stovėjo prieš veidrodį. Ant kaktos buvo nedideli iškilimai. Jis nutarė nueiti į ligoninę. Nuėjo ir pradėjo kalbėt su kažkokia gydytoja (jauna dar buvo) apie tuos iškilimus. Ji pradėjo žiūrėt ir tada staiga jos akys išsprogo tiesiog. “Kamera” parodė kaktos vaizdą. Tie iškilimai judėjo. Gydytoja sako “aplink jus pilną skruzdelių”. Taip ir buvo. Jų buvo visur. Lindo iš visų to vyro vietų. “Bėgam pas daktarą Hausą” pasakė jaunoji gydytoja. Che. Bėgo pro visą ligoninę, o skruzdelių buvo milijonai. Visi rėkavo iš baimės. O tada kažkaip pavirtau tuo vyru ir viską mačiau jo akimis. Kaip bėgau… Tuomet pajutau stiprų skausmą nugaroj. Jautėsi tiesiog pro sapną. Man iš nugaros lindo musė. Nebe ta mažytė, bet normali. Su pirštais bandžiau padėt jai išlįst, kad man mažiau skaudėtų. Padėjau, bet skausmas buvo neapsakomas. Tada prabudau. Ir dar nugarą toje vietoj skaudėjo…