Tarakonaz

Challenge

Buvau mokykloj. Sėdėjau savo suole… Tyliai, ramiai – klausiau, ką mokytoja kalba (lietuvių pamoka). Suolo draugas kažką sušnibždėjo man. Norėjau jau atsakyt ir tada mokytoja sako “Edgarai, eik iš klasės”. Aš labai piktai atsikirtau kažką ir vis prieštaravau, kad triukšmavau. Ji mane vis vien varė. Aš rėkiau, bambėjau kažką ir tuo pačiu į kuprinę dėjausi knygas. Išėjau be kuprinės. Aišku, patraukiau į valgyklą – bus kur pasėdėt. Norėjau nusipirkti Fantos. Nors buvo pamokos vidurys, žmonių buvo nemažai. Sulaukiau savo eilės ir sakau “Fantos”. Čiūvas kažkoks durniavo ten ir, prisisėmęs į burną Fantos, iš burnos jos pripylė į vienkartinį puodelį. Sakau “man taip netinka”. Jis kaip koks barmenas pasisukiojo ir vis vien iš burnos įpylė. Tada jau rėkt pradėjau, kol jis nepakluso ir gavau savo Fantos. Tuomet pasirodė mano suolo draugas, kuris atėmė iš manęs Fantą ir išmaukė… Mhm… Puiku… Sako “einam į klasę”. Aš pasiūliau eiti kitu keliu. Ilgesniu. Ėjom kažkokiu ratu ir atsidūrėm antrame aukšte. Draugas murmtelėjo “tie pirmokėliai man niekada nepatiko”. Einam koridoriumi… Sakau “mums gi į trečią aukštą reikia”. Tada pakėliau galvą ir ten buvo skaičiai nuo 1 iki 7. Spustelėjau “3” ir atsidūrėm kur reikia. Pastuksenau į klasės duris, pravėriau… O ten buvo daug daug mokytojų, kurie sėdėjo suoluose, o mūsų lietuvių mokytoja kažką joms aiškino. Staigiai uždariau duris ir apsisukęs spėjau pamatyt kaip draugas pabėgo kažkur laiptais aukštyn. Aš iš paskos, bet prie pat laiptų stabtelėjau. Į mane išplėstomis akimis visi žiūrėjo. Persisvėrę per turėklus. Aš išsigandau ir sprukau į kitą pusę. Staiga man prie liemens atsirado stora virvė. Sustojau, apžiūrėjau ir pradėjau eit palei virvę. Taip kažkaip radau jos kitą galą. Stebuklingai supratau, kad reikia eit į klasę… Net nestuksenęs įėjau ir sėdau į savo vietą. Aplink dar buvo kokie 5-6 klasiokai su tom virvėmis… Man paplojo ir pagyrė “puikiai atlikai galvosūkį, sveikinam”. Atsisėdau toks dar ne visai atsigavęs ir… Prabudau.

Rašyti komentarą