Tarakonaz
2007 08 26 23:50
2007 08 26 23:50
Dvaras dvarelis
Senas senas ir didelis didelis apgriuvęs namas. Buvau aš, dar keli draugai ir kažkokia bobulytė… Tame name buvo labai niūru, viskas buvo aplūžę ir supuvę. Tuomet bobutė pavirto į raganą (baisi baisi buvo). Mes pradėjom bėgt nuo jos. Bėgiojom po visą namą. Buvo įvairių tunelių, slaptų praėjimų ir panašių dalykų. Grindys lūždavo ir tinkas byrėdavo, kai bėgdavom pro šalį. Atsidūrėm viršuj. Buvo trumpas pokalbis su bobulyte ir po jo paaiškėjo, kad mes išlaikėm kažkokį išbandymą. Ką žinau… Tada mes tapom bobutės pagalbininkais ir turėjom gaudyti kitus vaikus. Bet vos tik atsidūrėm apačioj, sprukom pro duris laukan. Bėgom pro parduotuvę ir per balas. Viskas dingo. Atsidūrėm tuštumoj…
5 koment. to “Dvaras dvarelis”
Kokioj tuštumoj?
Tiesiog tuštumoj. Nieko nieko nebuvo aplink. Nei grindų, nei nieko. Tiesiog miglotai balta. Bet po to prabudau iškart.
O draugai ar kiti žmonės buvo aplink? Jei ne, jei visiškai nieko, tada tiesiog tarpinė būsena tarp sapno ir jau budrios sąmonės. Iš tokios vietos būtų labai lengva pasiekti sąmoningumą ir patekti į astralą.
Ne. Nieko nebuvo. Hm… Nežinojau nieko panašaus… ;)
Žodžiai lieka žodžiais. Pasakyti visada lengva.