Tarakonaz

Liūdna

Och tai velniava. Neseniai mano nuotaika buvo puiki. Grįžo prisiminimai (ne, ne tie) ir taaaip liūdna pasidarė – nebepamenu, kada teko taip stipriai liūdėt. Nebežinau ką daryt. Kaip sunaikinti šį jausmą? O prisiminimai graužia. Aš noriu to, kas buvo.

Žinau, kad tai gali grįžt. Bet tai ne mano jėgomis… Tik jūs abu galit tai pasiekt. Tai kodėl, po velniais, nebandot?

Ar tik aš vienas vis dar to noriu? Sunku susilaikyt nenusikeikus.

Vienas komentaras to “Liūdna”

  1. P.- 2009 06 07, 12:26

    Calm down, you never know what life’s holding up it’s sleave and nor do others. Septynios karvės riebios, septynios liesos – septyneri metai geri, septyneri sunkūs; taip kažkoks faraonas neva sapnavo.
    Kaip fotomėgėjas atkreipk dėmėsį į antroj nuotraukoj patiestą skudurą/linoleumą/blėką. Žiopli mėgėjai visada pražiopso pirmą planą ir ten palieka galybę neįdomios žolės, asfalto, ar dar ko nors. Čia (ko gero) tiesiog vadovėlinis pavyzdys, kaip bet kokia kaina to reiktų vengti, ir kaip tai dažnai būna problematiška; būna kad net kokį pirštą prieš objektyvą užkiša, kad dėmė išeitų.
    Šitaip kiekviena smulkmena, kurią gyvenime pastebi, gali būti naudinga, kiekvienas patyrimas pasaulėjautą daro platesnę, o mintis ramina. Gal.

Rašyti komentarą