Žalio Tarakono blogas

1. Su Ernestu ir Pauliumi B. ėjom į kažkokią mugę/atrakcionų parką. Na kaip amerikietiškuose filmuose būna… Dideli vartai, mes stovim eilėj. Galiausiai mums uždėjo popierines apyrankes, kurios reiškė, kad galėsim grįžt į tą parką vėliau, jei trumpam išeisim iš jo. Nuėjom prie parduotuvės. Ernestas su Pauliumi B. įėjo vidun, o aš nutariau laukti lauke. Žvalgiausi… Aplink buvo daug balionų, klounų ir pastebėjau Žliobą! Surikau, jis atėjo prie manęs. Vėliau grįžo Ernestas ir Paulius B. su kažkokiais oranžiniais buteliais. Užlipom ant kažkokio pastato stogo ir atsisėdom. Aš apačioj pastebėjau automobilių aikštelę ir joje stovintį Nissan GT-R! ‘Žlioba, žiūrėk’ – surikau. Jis pasilenkė, bet nieko nematė. ‘Nu gi va’ – rodau pirštu. Pasilenkė dar labiau, neišlaikė pusiausvyros ir nukrito nuo stogo. Galva į asfaltą. Mes peršikom, bet pastebėjom, kad čia visai neaukštai. Ernestas šoko pirmas – atsisėdo ant stogo krašto ir nusileido. Pradėjom juoktis, nes tai absurdiškai žemai – koks pusantro metro. Ernesto nevaldomo juoko nenustabdė net tai, kad Žlioba mirė.
2. Diiidelis diiidelis dvaras. Niūrus, grėsmingas, apleistas. Aš viduje. Ir staiga pradėjo byrėt tinkas, pasigirdo baisus garsas ir supratau, kad dvaras griūna. Pasukau galvą dešinėn, nes kažkas šaukė mane. ‘Eik čia’ – sušuko policininkas. Už jo buvo dar minimum 100 policininkų ir jie visi buvo kažkokioj labai didelėj salėje. Tipo ten saugiau. Aš nepatikėjau. Pagalvojau, kad daugiau lengviau tiesiog vengti nuolaužų. Pakėliau galvą, matau kad krenta ant manęs – pasitraukiau į šalį ir nepataikė. Išvydau Eglę Maz. parbėgančią iš dulkių debesies. Griebiau už rankos ir ištempiau iš dvaro. Kai viskas truputį aprimo, nuėjom į vidų. Po nuolaužomis matėsi policininkų apranga, bet kūnų nebuvo. Supratom, kad jie žuvo (ir turbūt kūnai išnyko taip, kaip žaidimuose). Pažiūrėjom pro langą, o ten ant smėlio stovėjo dar vienas policininkas ir žiūrėjo į žemę. Nubėgom prie jo ir išvydom, kad prie jo kojų ant smėlio parašytas skaičius ‘666’. ‘Jie pasmerkti’ – pasakė Eglė. Policininką partrenkė sunkvežimis. Tada aš staigiai sėdau į raudoną automobilį ir iš šalutinio kelio nesižvalgęs pasukau į pagrindinį. Sprukom nuo to dvaro nesidairydami atgal.