Žalio Tarakono blogas

Važiavau iš Justiniškių. Bėgau iki 45 autobuso, bet nespėjau. Užtat sutikau likimo sesę – merginą, kuriai irgi prieš nosį užtrenkė autobuso duris. Susipažinom ir sumąstėm kartu eit namo. Pasirodo, kad gyvename tame pačiame name Viršuliškėse (senieji mano namai). Prie bromos sustojom ir šiaip… O po to ji numirė. Grįžau vienas, pranešiau savo tėvui apie tai, kas įvyko. Nuėjom į lauką, parnešėm jos kūną jos artimiesiems… Tėvas sako ‘ji turėjo Honda Civic, bet anas visas perpuvęs – nuvežk, priduok’. Tada įėjau į namo laiptinę ir tos merginos tėvai klausia manęs ‘o ką tu su ja darei? Juk jai tik keturiolika’. Aš pažiūrėjau, nieko neatsakiau ir nuėjau. Pasiėmiau raktelius, bet kai bandžiau atrakint Civicą, nepavyko… Tėvas atnešė pultelį – suklykė šalia stovinčio Smart signalizacija. O jau Smartas koks baisus – duris dėl išpuvimo neužsirakina, kai kur daug skylių… Aš surikau ‘bet koks jis ekonomiškas! Gal galiu jį pasilikt? Nes mano Honda valgo 12 litrų mieste, o šitas turbūt dvigubai mažiau’. Leido, bet vis vien paburbėjo, kad gi baisus tas smartas. Aš pasakiau, kad dzin – perdažysiu su balionėliu ir padarysiu rat style. Įsėdau, užvedžiau ir apsidžiaugiau – yra borto kompas, viskas. Na, nėr keleivio sėdynės, bet man vienam važinėt tiks. Borto kompas rodė vidutinės sąnaudas… Vos 4,816 litrų benzino 100 km. Apsidžiaugiau, pradėjau važiuot. Nespėjęs išvažiuot iš kiemo, sutikau Paulių B. ir Guodą. Jie nulupo visas kėbulo dalis ir Smartas sulūžo. ‘O aš važinėt su juo norėjau’ ir apsiverkiau. Su Pauliumi nuėjom į Norfą nusipirkt lipnios juostos. Norfa buvo labai didelė ir aš pasiklydau kažkur septynioliktame aukšte, o Paulius buvo ketvirtame. Po to vienas kitą suradom, bet nei vienas neturėjom lipnios juostos.