2007 06 29 02:27
Autobusas
Niekada anksčiau nebuvau atkreipęs dėmesio į autobusų keleivius. Šiandien važiuojant keturiasdešimtpenktu autobusu aš juos stebėjau. Išties… Kokie jie visi skirtingi ir ypatingi.
Štai netoli manęs juodaplaukė mergina su didele nosimi smagiai kvatoja su draugėmis. Nežinia, apie ką jos šneka, bet joms į aplinkinius nusispjaut. Dzin kitų nuomonė – juk tai tik kelionė autobusu.
O va ten tolėliau… Na ten, prie vairuotojo kabinos. Aha. Va ten matau kitą merginą, kuri visiškai skiriasi nuo didžianosės. Ši stovi prie lango, įrėmusi į jį nosį ir lūpas. Svajoja… Arba stebi aplinką. Turbūt gera lūpomis jausti vėsų aprasojusį stiklą. Platus sijonas ir keliais dydžiais per didelis megztinis priverčia mane pagalvoti… “Menininkė”… Ir ne kitaip.
Žvilgsnis krypsta vis kairiau. O! Susitiko žvilgsniai. Abu staigiai nusukame akis. Kodėl? Nežinau. Ji tokia pat stebėtoja kaip aš. Visada apžiūri naujų keleivių batus. Įdomu… Kokios muzikos ji klausosi. Žvilgsniai vis susitinka… Linksma, bet vis vien nusuku akis – labai sunku susilaikyt. Gražūs veido bruožai. O akys susitinka vėl…
Nei vieno išskirtinio vaikino… Arba aš tiesiog jų nestebiu. Bet merginos vis kažkuo ypatingos. Štai dar viena keistuolė. Tik kiek vyresnė… Daug vyresnė. Smakras ir nosis užriesti į viršų – išdidumas neišpasakytas. Paniekinamai nužvelgia įlipusius paauglius ir toliau žiūri į stogą. Nu ir tegul žiūri.
Mano stotelė… Prieš išlipant vėl pagaunu žvilgsnį… Visgi… Kaip gera buvo važiuoti autobusu. Ryt reikės pakartoti.
6 koment. to “Autobusas”
as daznai stebiu zmones, ypac autobuse arba trulike.. nes daugiau nera ka veikt. ir ydomu ;]
idomus tavo dienorasciai
Ydomu skaityt..
Patiko..
tavo mintys kaip visada įdomios. atrodo, kad rašai labai nuoširdžiai. man patinka, kad yra žmonių, kurie taip moka. man taip neišeina. o norėčiau
ei, žvilgsniai yra slidus dalykas, o jei skaitei knygutę Mergaitė su apelsinais, tai suprasi, jog važiavimas visuomeninio transporto priemonėmis netgi pavojingas… truputį… Trūluose jaučausi veik sava, kai buvau mažesnė dariau tyrimą, kodėl žmonės prie manęs nesėda. Dažniausiai nusukdavo į šalį tie, už kurių užkliūdavo žvilgsnis ir aš netyčiom įsispoksodavau į juos… Išvada: jei nori, kad kas prisėstų, nuleisk akis žemyn. lb jaukiai rašai…
vat ir mezgasi meiles autobusuose ir troleibusuose