Žalio Tarakono blogas

Vienratis
2007-07-09
14:00 – 21:00
Nuvažiuota 8,5 km
Važiavimo trukmė 49 min
Vidutinis greitis 10,4 km/h
Maksimalus greitis 17,7 km/h

Reikėjo nuvežt dokumentus į spaudos kioską Fabuose. Nu ir nuvežiau, o po to seną užspaustuką atidaviau kitam vienratininkui. Po to sulaukiau sms, kad jau galiu ratą nusipirkt savo naujam žaislui. Apsidžiaugiau ir susitariau 17 susitikti ant Baltojo tilto. Variau su draugu. Prieš tai nuvarėm dar į Hawaii Express pavažinėt su penny-farthing. Linksmas labai. Keista važiuot. Na ir po to laukėm jau ant tilto čiūvo. Šiek tiek vėlavo, nes varė iš Nemenčinės. Bet kai nusipirkau, tai buvau labai laimingas. Che. Nuvarėm po to prie Žliobos namų kaip visada ir pradėjom meistraut. Pradėjom važinėt (plačiau apie tai bus toliau). O po to jau variau namo. Sunkoka buvo jį tempti, bet nenumirau.

____________________

BC Wheel

Susidėjom, užsukom visus varžtus ir pirmyn bandyt… Bandžiau pirmasis. Buvo šiek tiek baisoka, bet noras pabandyti nugalėjo baimę. Labai keista ant jo stovėt. Ratas labai greit pabėga iš po kojų. Taigi plačiom šypsenom vis bandėm kuo ilgiau išsilaikyt. Po kurio laiko nutarėm, kad reikia patrumpinti ašį, nes labai jau ji buvo išsikišus ir koja kliūdavo. Taigi Žlioba surado pas save rūsy pjūklą ir puolėm pjaut. Ilgokai pjovėm, bet kai nupjovėm tai jau buvo smagu. Vis dar laikydamiesi už stulpelio bandydavom pavažiuot. Po daugybės nesėkmingų bandymų kažkas sugalvojo bandyt pajudėt atsispiriant. Žlioba kaip pabandė tai ir pavyko. Po to stulpelio ir nebenaudojom. Visgi Gib sakė tiesą – ratas tikrai trina koją. Aš ir Žliobas to beveik nepajutome, nes buvom su ilgais džinsais, o kadangi Mindaugas buvo su šortais, tai koja buvo tikrai nutrinta. Aš griuvau tiktai priekiu. Bet nepilnai – rankomis atsiremdavau į žemę. O vat Žlioba tai pavarė. Kelis kartus griuvo ant nugaros. Dar labai juokingai ratas pabėgdavo ir riedėdavo automobilių link. Linksmas vakaras buvo. Pirmojo Lietuvoje BC bandymai paliko gerą įspūdį.

Vienratis
2007-07-04
14:00 – 20:00
Nuvažiuota 15,43 km
Važiavimo trukmė 1 val 28 min
Vidutinis greitis 10,5 km/h
Maksimalus greitis 18,5 km/h

Taigi taigi. Atkeliavo detalės!!! Ilgai lauktos. Susitariau su Gib susitikt 17 prie Impuls sporto klubo. Nuvariau į įprastą vietą – prie draugo namų. Taigi… Jam  irgi buvo detalės atkeliavusios. Trynemės mes ten prie jo 3 valandas. Nuobodu buvo. Nekantravom pamatyt dalis. Ir štai tas laikas atėjo. Nuvarėm dar prie mokyklos pažiet ar nėra jokių naujienų. Visgi turėtų keistis klasės sudėtis šiek tiek… Nieko. Na ir važiavom Impulso link. Laukėm laukėm mes ten Gibo. Sulaukėm. Davė dalis… Suplojau beveik 200 litų. O tos platformos tai sunkios, bliamba. Sakė, kad apačioj švino šiek tiek yra… Tai va. Įsimečiau tuos sunkius metalo gabalus į kuprinę ir važiavom vėl į tą patį kiemą. Draugas sėdynę pasikeitė, o aš kamštuką ir užspaustuką. Smagu. Labai gražus mano vienratis dabar.

____________________

Vienratis
2007-07-07
19:00 – 20:00
Nuvažiuota 3,8 km
Važiavimo trukmė 37 min
Vidutinis greitis 6,2 km/h
Maksimalus greitis 17,4 km/h

Nebuvo ką veikt. Už lango lievas oras… Sugalvojau pavažinėt garaže po namu. Sukinėjaus sukinėjaus… Važiavimą atbulomis vis bandžiau. Jau šiaip gan gerai išeina… Bet galėtų būt ir geriau. Vat pasitryniau kažkiek ir namo variau. Ai. Vis geriau nei nieko.

Viskas prasidėjo nuo to, kad aš buvau savo mokykloj. Dabar jau nebepamenu, ką aš ten dariau. Po to aš ėjau namo su Ernestu ir Ieva (bendraklasiai ir draugai). Einam einam… Esam jau prie parduotuvės “kiaulė” (yra tokia netoli mokyklos). Staiga suvibruoja mobilus, aš jį išsitraukiu ir matau, kad kažkas per Bluetooth nori pasijungti… Paspaudžiu pažiūrėt… O ten nick’as… “Juoda”. Aš labai labai apsidžiaugiu, pradedu dairytis aplinkui kad pamatyčiau ją. Pamatau. Ji apsirengus labai pukuotą šviesų paltą ir skrybelę, kuria slepiasi nuo manęs turbūt. Rankoje mobilus. Matau jos šypseną veide. Aš staigiai bėgu link jos ir stipriai apkabinu. Su draugais net nespėjau atsisveikinti. Sušnibždėjau “Adrija, pagaliau”. Taip, ten ir buvo ji. Einam kažkur… Susikabinę rankomis (nu tik sapnuose taip būna). Kalbames. O draugus ir pamiršau. Jie turbūt jau nuėjo namo. Mes vis dar einam. Ant suoliuko guli kažkoks neaiškus tipas. Nužiūri mus… Mes einam toliau. Jis vis pasilenka arčiau (kažkoks prospektas pilnas suoliukų). Mes nutariam bėgti. Prabėgam fontaną apvalų ir tada yra laiptai… Labai greitai šokinėjam per laiptus, bet jie labai primena Tauro kalno laiptus, nes jie dideli ir jų daug. Kartu su mumis dar bėga MadCost. Nežinau, iš kur ji čia išdygo… Sakyčiau, kad jai kokia 34 arba 42. Šitie skaičiai sukosi galvoj. Mes bėgom šiek tiek greičiau nei ji. O tas vyras mus vijosi. Jis bėgo kaip vabalas. Ropojo keturiomis. Bet šiaip ne taip pabėgom. Tuo metu MadCost ir dingsta…
– Man jau reikia eit namo. – ištaria Adrija.
Ji pakelia galvą ir ten pamato juostą kaip kompiuteriuose (ten kur yra adreso juosta ir jos dešiniame šone yra rodyklė žemyn, kuri išskleidžia lankytus internetinius adresus). Pasirenka “Fabijoniškės” ir išgaruoja… “Kodėl ji visada taip elgiasi?” paklausiu savęs… Paspaudžiu “Justiniškės”, bet juk aš jose ir esu. Nieko… Atsiduriu stotelėje prie mokyklos. Ten kartu su manimi yra du draugai (vėl Ernestas ir dar Paulius). Įlipam į 43 autobusą ir važiuojam link kito draugo Žliobos. Autike atsiranda ir draugė Marija. Važiuojam važiuojam… Autobusas nusuka link biliardinės ir kapinių. Ten ir yra paskutinė stotelė. Hm… Keista. O gi pasirodo, kad tvarkomos Justiniškės. Bet jų nebeįmanoma atpažint. Visi pastatai kiti, nauji dangoraižiai, prekybos centrai. Einam kažkokiu taku (Marijos nebėra)… Prieinam kažkokią stotį. Įeinam ir matom įspūdingą vaizdą. Stovi senoji Maxima, o už jos dideli kažkokios gamyklos kaminai. Dūmų tiek daug, kad siaubas. Nufotkinu. Tada paeinu atgal, kad galėčiau nufotkinti savo draugus. Ernestas karstosi ant kažkokių vamzdžių. Vėl atsiranda Marija. Nufotkinu juos. Tada link manęs eina kažkoks jaunuolis. Atrodo labai grėsmingai.
– Ateik čia! – užrėkia.
Pabėgu link savo draugų. Pasakau, kad peršikau, nes jis taip užrėkė. Jis vis dar eina link manęs. Sustoja prie pat. Su pirštu nuima kažką nuo skruosto ir sako:
– Blakstiena buvo nukritusi.
Stoviu apstulbęs. po to dar noriu nufotkinti stotį iš lauko. Pasirodo, kad tai yra ir dangoraižis. Taikausi. Artinu kažkiek ir visą vaizdą matau savo akyse. Nereikia žiūrėt į fotiko ekraną. Bet pasižiūriu. Lygiai tas pats ką mato akys. Pajaučiu ranką ant peties. Pašoku, išsigąstu. O ten kažkoks vyriškis (storas, apdriskęs, vienos akies nėra ir ten juoda skylė). Šypsosi. Aš vis dar išsigandęs. Eina toliau ir taip kimba prie visų žmonių… Baugu.

Va čia ir prabudau. Sapnas buvo nerealus. Jame buvo pilna džiaugsmą keliančių akimirkų… Bet seniai nebuvau toks laimingas sapne. Dar labai mėgstu tą baimės jausmą. Vienu žodžiu… Seniai tokio nuostabaus ir ilgo sapno nebuvo.

Dviratis
2007-07-02
13:50 – 14:20
Nuvažiuota 7,2 km
Važiavimo trukmė 20 min
Vidutinis greitis 21,6 km/h
Maksimalus greitis ~45 km/h

Į Maumedžių gatvę reikėjo nuvaryt paimt dokumentus. Tai sumaniau, kad stengsiuos kuo greičiau iki ten varyt. Iki pat savo ribos. Variau Ateities prospektu… Tai iki ten nulėkiau per 8 min (3,5 km). Uždusęs, bet nuvariau. Kai variau atgal, tai jau buvo prasčiau. Pasidarė silpna, svaigo galva, širdis stipriai daužėsi ir spaudė krūtinę. Todėl pagalvojau, kad gal užteks – persistengiau. Todėl po to jau riedėjau… Ech. Po to dar valandą blogai jaučiausi.

____________________

Vienratis
2007-07-02
16:15 – 20:00
Nuvažiuota 10,5 km
Važiavimo trukmė 1 val 9 min
Vidutinis greitis 9,1 km/h
Maksimalus greitis 17,5 km/h

Vėl meet’as. Taigi įlipau į 43… Ten buvo dar draugas mano – buvom susitarę, kad į tą patį autiką lipsim. Tai nuvarėm iki Gedimino prospekto ir iškart pasukom Katedros aikštės link. Atvažiavom, bet dar nieko nebuvo. Atsisėdom, pailsėjom. Kaitino saulė. Labai net. Po to pasirodė dar du vienratininkai. Va. Tai dar pavažinėjom atbuli, jie savo triukus parodė. Ir vėl sėdėjom dar ilgai. Tas karštis siaubingas… Atvažiavo dar vienas ir viskas. Buvom penkiese. Dar sulaukėm svečių (kitų vienratininkų be vienračių). Vienas su dviračiu atvažiavo, o kitas pėstute pro šalį ėjo. Tai jie neilgai visai pabuvo… Dar aš pafotkinau, pafilmavau. Važinėjau nedaug. Apie 19:30 pradėjom skirstytis. Su draugu sumanėm, kad iki namų važiuosim vienračiais… Taigi… Gedo prospektas -> Baltasis tiltas -> Konstitucijos prospektas… O po to pasukom nauju viaduku prie Ukmergės gatvės. Jis užtvertas buvo, bet šaligatviu lengvai pravažiavom. Smagu buvo taip vidury kelio važiuot. O po to mynėm į tą Šeškinės kalną. Draugas po to pasuko kairėn link savo namų, o aš važiavau vis dar tiesiai. Šit kaip viskas buvo.
I II III IV V VI VII VIII IX X XI XII XIII

Niekada anksčiau nebuvau atkreipęs dėmesio į autobusų keleivius. Šiandien važiuojant keturiasdešimtpenktu autobusu aš juos stebėjau. Išties… Kokie jie visi skirtingi ir ypatingi.

Štai netoli manęs juodaplaukė mergina su didele nosimi smagiai kvatoja su draugėmis. Nežinia, apie ką jos šneka, bet joms į aplinkinius nusispjaut. Dzin kitų nuomonė – juk tai tik kelionė autobusu.

O va ten tolėliau… Na ten, prie vairuotojo kabinos. Aha. Va ten matau kitą merginą, kuri visiškai skiriasi nuo didžianosės. Ši stovi prie lango, įrėmusi į jį nosį ir lūpas. Svajoja… Arba stebi aplinką. Turbūt gera lūpomis jausti vėsų aprasojusį stiklą. Platus sijonas ir keliais dydžiais per didelis megztinis priverčia mane pagalvoti… “Menininkė”… Ir ne kitaip.

Žvilgsnis krypsta vis kairiau. O! Susitiko žvilgsniai. Abu staigiai nusukame akis. Kodėl? Nežinau. Ji tokia pat stebėtoja kaip aš. Visada apžiūri naujų keleivių batus. Įdomu… Kokios muzikos ji klausosi. Žvilgsniai vis susitinka… Linksma, bet vis vien nusuku akis – labai sunku susilaikyt. Gražūs veido bruožai. O akys susitinka vėl…

Nei vieno išskirtinio vaikino… Arba aš tiesiog jų nestebiu. Bet merginos vis kažkuo ypatingos. Štai dar viena keistuolė. Tik kiek vyresnė… Daug vyresnė. Smakras ir nosis užriesti į viršų – išdidumas neišpasakytas. Paniekinamai nužvelgia įlipusius paauglius ir toliau žiūri į stogą. Nu ir tegul žiūri.

Mano stotelė… Prieš išlipant vėl pagaunu žvilgsnį… Visgi… Kaip gera buvo važiuoti autobusu. Ryt reikės pakartoti.

Vienratis
2007-06-28
16:30 – 20:00
Nuvažiuota 12,4 km
Važiavimo trukmė 1 val 23 min
Vidutinis greitis 8,9 km/h
Maksimalus greitis 19,1 km/h

Lašnojo ir šiaip apsiniaukę, bet išvariau. Į meet’ą Vingio parke. Sėdau į 19 troleibusą ir važiavau iki Žvėryno. Nuo ten važiavau. Prie tilto sutikau tris mažuosius vienratininkus – daugmaž vienuolikos metų visi. Su mažiukais vienračiais – 20″ ratais. Patraukėm link tos estrados. Jie važiavo priekyje greitai sukdami kojos, o aš iš paskos lėtai, bet patogiai važiavau didesnio ir greitesniu vienračiu. Prie estrados jau buvo man bendraklasis. Atsisėdom, pažiūrėjom mažųjų triukų – labai jau daug moka. Vunderkindai turbūt. Po to atvažiavo dar vienas vienratininkas – su dukra. Dukra su dviračiu. Va. Pakalbėjom ir po kurio laiko atvažiavo viso to klubo įkūrėjas Gib. Su 29″ colių ratu (mano 24″). Nu žvėris. Pavažinėjau ir man labai patiko. Norėčiau. Va… Dar po to pasivažinėjom, pafotkino šiek tiek mus visus Gib’as. Po kurio laiko traukėm namo. Sugalvojau važiuot iki pat namų ant vienračio. Dar važiavo mano bendraklasis, o Gib rodė labai gerą taką iš Žvėryno į Fabus. Nereikia įveikinėt didžiojo kalno. Išlindom prie Impuls sporto klubo. Po to Gib nusuko link savo namų, o aš su bendraklasiu link savo namų. Na aš truputį ratą dariau. Dar užlėkiau į IKI nusipirkt mineralinio, nes gert norėjau. Po kurio laiko pasiekiau namus. Vattaipvat.

Aš paklausiau:
– Ar žinai, kuo skiriasi Audi 100, 200 ir V8?
Kažkoks vaikinukas atsakė:
– Ne.
Aš atsidusau.

Nu va toks va trumpas sapnas. Nei fono, nei žmogaus veido neįžvelgiau…

Vienratis
2007-06-11
12:00 – 14:00
Nuvažiuota 7,4 km
Važiavimo trukmė 41 min
Vidutinis greitis 10,8 km/h
Maksimalus greitis 19,6 km/h

Mokykloj buvo konsultacija dėl lietuvių kalbos egzo. Aš su draugu atvarėm su vienračiais. Pabuvom ten labai trumpai. Nutarėm nuvažiuot į GD ir prisiveržt stipinus. Tai varėm nuo mokyklos iki 45 ir 43 autikų stotelės. Sulaukėm 43 ir įlipom. Nuvažiavom iki Akropolio. Išlipom po tiltu, o tada jau važiavom vienračiais visa Ozo gatve iki pat ten. Priveržė stipinus, ratai gerokai sustandėjo. Dar po to Rimi nusipirkom Nestea ir varėm namo.

____________________

Vienratis
2007-06-13
17:00 – 17:30
Nuvažiuota 3 km
Važiavimo trukmė 20 min
Vidutinis greitis 9 km/h
Maksimalus greitis 16,3 km/h

Reikėjo nuvaryt prieš Šeškinės turgelio ir paimt dokumentus. Paėmiau ir nuvariau dar prie Statoil prisipūst padangos. Prisipūčiau. Ir dabar labai jėga važinėt, nes ji kieta. Visai pasikeitė riedėjimas.

____________________

Dviratis
2007-06-14
15:00 – 16:30
Nuvažiuota 19 km
Važiavimo trukmė 1 val 7 min
Vidutinis greitis 16,9 km/h
Maksimalus greitis 64 km/h

Taigi taigi. Baigėsi gi tas kalbėjimo egzas ir dauguma klasiokų nutarė, kad reikia varyt į miestą. Aš nevariau, nes reikėjo dokumentus paimt ir trikojį fotikui. Todėl grįžau namo ir po kurio laiko išvažiavau. Pasirodo, kad būtent tuo metu klasiokai važiavo į miestą. Tai aš sustojau 43 autiko stotelėj prie Šeškinės kalno ir palaukiau. Jie buvo viduje. Puiku. Autobusas pajudėjo, o aš iš paskos. Labai gerai važiuot už autobuso – puikus oro maišas. Įsibegėjau iki ~60 ir jau išlindau iš už autiko. Dieve mano, kaip sumetė. Vos nenukritau. Už autobuso vėjo visai nesijautė, bet jis išties didelis buvo. Bet nenukritau. Tada pradėjau minti dar greičiau ir jau prie autiko šono buvau. Draugai dar nufotkino mane. Bet autiko aplenkt nepavyko. Pristabdžiau ir lindau vėl už jo. Kalno apačioj aplenkiau ir nuvariau pro žaliąjį tiltą iki McDonaldo. Jie ten turėjo susitikt. Galvojau, kad ai palauksiu – niekur neskubėjau. Bet buvo kamštis ir kol jie atvarė… Siaubas… Bet su kitais klasiokais dar pabendravau. Po to variau į Goštauto gatvę dokumentų ir tada jau link Kalvarijų gatvės sukau. Ant Žaliojo tilto dar sutikau vieną bendraklasę, kuri varė susitikt su kitais. Variau gatve ant kokių 40 ir ji suriko. Vos neatsitrenkiau į kažkokį automobilį, bet nieko. Po to nuvariau prie Rimi Žirmūnuose. Ten stovą pasiemiau. Tik va… Jis nelabai į kuprinę tilpo… Dėžė didelė buvo. Vėžiau rankose, bet po to užkniso. Dėžę susilanksčiau ir įsidėjau į kuprinę, o stovą su deklu šiaip ne taip į kuprinę įdėjau. Išlindęs galas buvo, bet nieko. Neiškrito. Ir taip pro Akropolį nuvariau namo. 1, 2.

____________________

Vienratis
2007-06-15 – 2007-06-22
10:00 – 21:00
Nuvažiuota 4 km
Važiavimo trukmė 25 min
Vidutinis greitis 9,7 km/h
Maksimalus greitis 19 km/h

Į kaimą nusivežiau vienratį. Aha… Senelis labai norėjo pamatyt, o ir neblogai ten pasivažinėt. Taigi Baltarusijoj vienratininkas. Senelis labai stebėjosi. O kai variau kaime, tai vaikai bėgiojo vis iš paskos. Vienas sakė “pabučiuok šikną ir važiuok atgal”. Iš pavydo gal… Man jie nepatinka. Važinėjau labai nedaug, nes dažnai lydavo arba būdavo šlapia, o dar nervindavo tie vaikai ir karvių paliktos dovanos, kurių vis reikėjo išvengti važiuojant slalomu.

____________________

Vienratis
2007-06-26
9:00 – 10:00
Nuvažiuota 4 km
Važiavimo trukmė 23 min
Vidutinis greitis 10,3 km/h
Maksimalus greitis 15,5 km/h

Nuvariau į mokyklą atsiimt atestato (vidurkis 8,666). Su vienračiu. O atgal ėjau pėsčiom, nes dar kartu su manimi buvo du bendraklasiai. Irgi namo ėjo. Tai va taip vat. Dar, beje, draugas pasikeitė pedalus ant savo žvėrio, tai pabandžiau. Dieve dieve, kaip jie gražiai atrodo ir labai patogūs kojai.

____________________

Dviratis
2007-06-27
12:20 – 15:00
Nuvažiuota 15,3 km
Važiavimo trukmė 58 min
Vidutinis greitis 15,9 km/h
Maksimalus greitis 45 km/h

Variau pas dantistę. Užduotis buvo neskubėti, kad nesuprakaituočiau. Užduotį įvykdžiau. Nuo Akropolio kalno nemindamas 45 pagavau. Kai variau atgal, tai labai pavargau važiuodamas į Šeškinės kalną. Bet gyvas. Nenumirau.

Savaitės sapnai:

1. Buvau prie ežero su tėčiu ir broliu. Sutikau ten du bendraklasius. Kalbėjom ir jie kažką apie mane pasakė, pradėjo žvengt, o aš tada įsižeidžiau ir jiems atkirtau “kokie jūs man draugai”.

2. Kažkas man pranešė, kad mirė mano vienas draugas nuo labai sunkios ligos. Šis sapnas buvo labai realus ir visą dieną persigandęs buvau.

3. Čia kaip ir antrojo tęsinys. Lyg ir. Buvo kažkoks meetas-tusas-klasės susitikimas. Daugmaž penki metai po mokyklos baigimo. Nebuvo to vieno bendraklasio, kuris mirė nuo ligos. Mes jį pagerbėm tylos minute, o tada dalinomes dovanas. Vienas bendraklasis visas dovanas darė savo rankomis. Vat. Aš gavau 5 monopolius. Po to važiavom kažkokiu traukinuku ir tada dėliojom monopolį (kaip puzzle).

Ar jauti, kad viskas kitaip? Ar žinai, kas kitaip? Ne? Aš irgi. Kažkas kitaip. Bet niekas kitas nepasakys, kas kitaip – tu turi žinoti pats. Ar nebūna to keisto jausmo, kad kažkas kitaip? Ne? Man būna. Tada pradedu galvoti ir ieškoti pokyčių, bet nerandu, nes kažkas kitaip. Pokyčiai slepiasi ten už krūmo, kuris va ką tik sujudėjo. Kažkas vis vien kitaip. Ar dar nevimdo žodis “kitaip”? Jis čia buvo paminėtas aštuonis kartus (gali paskaičiuoti), bet kas iš to? Nuo to nei kiek ne aiškiau, kas kitaip. Galima kartoti ir kartoti, bet vis vien nesužinosi, kas kitaip.

Bet galima paspėlioti, kas kitaip. Gal kažkas kitaip bendravime? Kas būtent? Žinai? Pasakyk. O gal kažkas kitaip pasaulio suvokime? Bet juk neturėtų būt kitaip. Pasaulis kaip buvo taip ir yra toks pat – gražus, su keliomis ydomis. O gal kitaip išvaizdoje? Na turbūt, bet juk išvaizda kasdien kažkiek keičiasi, nes kūnas auga. O čia kažkas kitaip kitur. O gal kitaip dėl to, kad keičiasi mąstymas? Gal… Šio varianto nereikėtų atmesti. Bent jau kol kas.

O gal kitaip pas kitus, o pas mane viskas taip pat? Kodėl pas visus viskas kitaip? Kas čia pasidarė? Bendravime kažkas kitaip, išvaizdoje irgi kitaip. Mąstyme turbūt kitaip. O kodėl? Neturit ką veikt? Kodėl gluminat tokius kaip mane su tokiais pokyčiais? Tas kitaip, anas kitaip, viskas kitaip. Neblogas žodžio “kitaip” skambesys. “Kitaip” dabar skamba kitaip. Turbūt todėl, kad “kitaip” buvo paminėtas daug kartų. O gal ne dėl to? Dėl ko tada “kitaip” yra kitaip? Filosofija, sakai? Taip. Žinau. Bet vis vien viskas kitaip.

Kitaip. Trisdešimttryspliusvienas.

Vienratis
2007-06-01
16:00 – 18:00
Nuvažiuota 7,4 km
Važiavimo trukmė 45 min
Vidutinis greitis 9,7 km/h
Maksimalus greitis 19 km/h

Vienratis
2007-06-05
17:00 – 21:00
Nuvažiuota 11 km
Važiavimo trukmė 1 val
Vidutinis greitis 11 km/h
Maksimalus greitis 17,6 km/h

Taigi taigi. Nepamenu, kur važinėjau pirmąją vasaros dieną. Nu ir dzin. Bet va birželio penktą dieną tai buvau prie bendraklasio. Ten kaip visada trynemės, o po to sugalvojom kur nors nulėkt. Varėm į Zujūnus. Teko paplušėt. Greitis ten bene visada buvo penkiolika km/h. Bet nenumirau. Laikiau rankose buožgalvį. Che. Lol. Slidus padaras. Jau grįžtant namo, prie maksimos Justiniškėse pamačiau tris vaikinukus, kurie kaip tik buvo nusipirkę čipsų. Pamatė mane ir paprašė duot pabandyt. Nu tegul bando. Ot juokinga buvo – griuvinėjo visi trys labai stipriai į žemę. Tiek ant pilvo, tiek ant nugaros. Che. Kerėplos. Vienas iš jų nebandė, bet valgė čipsus. Aš turėjau sprait. Paprašė atsigert. Daviau. Jis čipsų pakelį laikė kažkaip šonu ir todėl kai gėrė, viskas išbyrėjo. Cha cha. Nu o po to jau grįžau namo.

____________________

Vienratis
2007-06-06
19:30 – 20:00
Nuvažiuota 2 km
Važiavimo trukmė 25 min
Vidutinis greitis 5 km/h
Maksimalus greitis 17,85 km/h

Sugalvojau pasivažinėt pas save garaže. Vėsu, gera. Važinėjau atbulas. Vos kelis kartus važiavau normaliai tiesiai. Visai neblogai jau sekasi. Dabar reikia išmokt posūkius daryt. Vat.

Važiuoju rudos spalvos Audi 80 (bulka). Siauras miško keliukas, bet du automobiliai prasilenkti galėtų. Šalia manęs sėdi Lavazza (ir vėl). Važiuojam važiuojam… Pastebiu, kad automobilis turi 4 pedalus. Nesupratau, kodėl, bet Lavazza paaiškino, kad čia trys automobiliai viename. Nu ką žinau… Dzin. Varom toliau ir privažiavom ežerą ir tokią labai didelę aikštelę. Stovėjo daug daug automobilių. Pasirodo, kad čia automobilių turgus. Aha… Pastačiau belenkur Audinę ir išėjom žvalgytis… Žiūrėjom žiūrėjom… Ir Lavazza pamatė geltoną Lancer Evo IX. Atsigulė ant kapoto ir rankomis jį apglebė. Pabučiavo, o aš pradėjau žvengti, nes automobilis šiek tiek buvo aptaškytais šū*u. Tada įsėdau į savo bulką ir nuvažiavau. Norėjau pajuokaut. Lavazza pradėjo rėkt, bet aš neapsisukau. Pagalvojau, kad va už to posūkio apsisuksiu. Bet nebuvo vietos, nes kelias gan siauras buvo. Vat. Todėl man teko važiuot iki pat išvažiavimo į gatvę ir ten suktis. Bevažiuojant prasilenkiau su keliais automobiliais… Po to išvažiavau ir iškart apsisukau. Bet įvažiavau į didelę šū*o krūvą. Užsikasė mano bulka… Ir baigėsi sapnas.

Keturiasdešimtpenktas autobusas turėjo atvažiuoti po septynių minučių. Stotelėje tvyrojo ramybė. Senukas ant suoliuko žvelgė toli į niekur, o jauna mergina kitame suoliuko gale maigė mobilųjį telefoną. Ir aš stoviu netoli jų.

Ant pilkų šaligatvio plytelių pastebiu mažą pienės pūkelį. Jis keliauja į žalią ir geltoną pievą pas kitas drauges. Tačiau pieva toli, o vėjas pučia pūkelį dar toliau nuo jos. Pučia į saulės įkaitintą gatvę, kuria vis švilpia automobiliai. Pūkelis po truputį slenka plytelių tarpu… Silpnai papučia vėjas ir skristukas sukdamasis pakyla, nusileidžia prie senuko kojos.

Koja negailestingai pakyla ir prispaudžia vargšą pūkelį. Jis supranta, kad dabar viskas bus ne taip. Viskas pasikeis – noras neišsipildys. Jis lieka prilipęs prie kojos, o senukas įlipa į autobusą. Pūkelis ne savo noru išvežamas toliau nuo savo draugių pienių. Bet skristukas juk liko Vilniuje. Gal vėjas jį dar nuneš pas pienes…

Jau dabar pasiilgau pienės pūkelio.

Dviratis
2007-05-30
17:55 – 18:20
Nuvažiuota 7,7 km
Važiavimo trukmė 20 min
Vidutinis greitis 22,6 km/h
Maksimalus greitis 45 km/h

Ilsėjausi nuo dviračio ir vienračio 4 dienas. Šiandien prisireikė nuvežti dokumentus į Maumedžių gatvę. Įsimečiau į MP3 Queen’ų ir išvažiavau. Queen’ai labai užveda. Neįmanoma važiuot lėtai. Taigi važiavau Ateities gatve ir po to atgal. Dviračių taku, aišku. Vienoje vietoje važiuojant pajame azartas spėt pralėkt pro žalią šviesą. Jis pradėjo mirksėt, o man dar liko geras kelio gabalas. Bet… Nespėjau ir apie 20 metrų slydau, nes užblokavau galinį ratą. Cypė asfaltas, o visi žmonės labai išsigando ir apuoko akimis į mane žiūrėjo. Cha cha. Atgal važiavau kiek ramiau, jei taip galima pavadinti mano važiavimą…