Kategorijos 'Bendras' įrašai

Tarakonaz

Para be kompiuterio

Kompiuteris labai labai dalyvauja mūsų gyvenime, todėl kartais reikia pailsėt. Štai barake perskaičiau apie ‘shutdown day‘ – tereikia gegužės 3 dieną nejungti kompiuterio. Beveik negalvodamas užsirašiau ir tikiuosi šį pažadą įvykdyti. Kad būtų kiek sunkiau, prie kompiuterio dar pridedu ir mobilųjį telefoną, kurį išjungsiu vienai parai. Jei šis ‘žygdarbis’ pavyks, susidarysiu kalendorių mėnesiui į priekį, kurias dienas nejungti kompiuterio. O dabar sakykite, skaitytojai, kiek valandų per parą praleidžiate prie kompiuterių? Ar pasirašote eksperimentui ‘shutdown day‘? Neatsakiusių į šiuos du klausimus komentaruose, IP bus užbanintas. No kiddin’. 2#=30#.

Tarakonaz

Laikraštyje

Antradienį vyko fotografavimasis laikraščiui. Ir štai patekau trečiadienį į antrą puslapį, o penktadienį turėjau patekt į pirmą, bet matosi tik mano nugara… Bet vis vien labai gerai.


3#=28#.

Tarakonaz

Spamas

Spamo gaunu kasdien. Gmail labai gerai jį atrenka nuo kitų laiškų. Dažniausiai pratrindamas ‘spam’ dėžutę jos neperžvelgiu, bet šiandien akis užkliuvo už laiško, kurio tema skamba taip: Viagra. You can be 18 again! Tikrai įdomu gauti tokį laišką, kai dar nė karto nebuvau 18, o štai jau siūlymas tapti 18 vėl. 0#=25#.

Tarakonaz

Vincas. Paskutinė serija.

Already done. Štai ji (linksmiausia turbūt):

Thanks goes to Paulius. 0#=25#.

Tarakonaz

2008 Mazda 6 jau yra!

Metų pabaigoj rašiau apie bandomąjį važiavimą naująja Mazda 6. Ir štai pagaliau ji jau nupirkta. Spalva ledine! Nesitikėjau, kad taip gražiai atrodys, sakiau imti juodą. Tačiau ir ši baklažano spalva atrodo kaip juoda – priklausomai nuo apšvietimo ir žiūrėjimo kampo. Tiesa, dokumentuose ji ‘ruda’… Kalbant apie vidų, tai siaube siaube kiek ten visko yra – kol aprodė svarbiausias funkcijas, praėjo kokios 40 minučių. Mane ypač sužavėjo BOSE audio sistema – nors ir klausiau tik radijo, bet jau jaučiasi kokybė. Ypač smagu kalbėti su automobiliu – telefonas per Bluetooth pajungiamas ir norint suvesti numerius ar šiaip ką nors nustatyt, reikia su automobiliu ‘pasikalbėti’. Visko nupasakot neįmanoma – ‘šeimininko vadovą’ sudaro 500 puslapių. Uch, kokie įspūdžiai. Gaila, kad Mazda nekomplektuoja 2,5 litrų benzininio variklio su automatine dėže. Mama sakė, kad būtų ėmus 2,5, bet labai jau ji norėjo automato… Foto:


1#=25#.

Tarakonaz

Kiek galima? Vien avarijos

Sekmadienį (04-06) buvo ‘Saugaus eismo diena‘. Nutariau, kad nuo tos dienos pradėsiu sekt stiprias avarijas Lietuvoje, kurios patenka į žiniasklaidą…
2008-04-06 (trys):

http://www.alfa.lt/straipsnis/c67434
http://www.alfa.lt/straipsnis/c67457
2008-04-07 (trys):
http://www.alfa.lt/straipsnis/c67624

http://www.alfa.lt/straipsnis/c67658
2008-04-08 (kol kas dvi):


Kokiam, po velniais, durnam reikia būti, kad lakstytum miestų gatvėmis, kai kasdien per žinias girdi, kad kažkas važiuodamas automobiliu užsimušė ar užmušė ką nors kitą… Ir stiprios avarijos vyksta kasdien: http://www.alfa.lt/rubrika/Avarijos – krūvos asilų. Na, aišku, kartais būna, kad ir automobiliui kas nors nutinka, bet dažniausiai dėl avarijų būna kaltas greitis, alkoholis arba neatsargumas. 2#=24#.

Tarakonaz

USB raktas

Nusipirkau 8GB USB raktą (Kingston DataTraveler 400) prieš kažkiek dienų, todėl užvakar ir vakar tvarkiausi savo cd ir dvd… Pats nustebau, kiek jų daug turiu. Vakar sušvietė, kad čia bloge visai niekur nebuvo paviešinti video, kuriuose turėjau garbę nusifilmuot. Todėl būtinai dabar reikia juos paviešinti, kad būtų iš ko jums pasijuokt:
Popietė pas Vincentą. 1 serija.
Popietė pas Vincentą. 2 serija.
Popietė pas Vincentą. 3 serija.
Čia visiškai for fun. 0#=22#.

Tarakonaz

Lotus 7 konstravimas

Jau nebežinau kiek laiko svaigstu dėl šio automobilio. Turbūt jis mane ypač pradėjo žavėti tada, kai jį pamačiau gatvėje ir po to pažiūrėjau dar video… Nuo tada tai tapo mano svajone. Maniau, kad ją įgyvendinsiu būdamas 30-40. Dar maniau, kad ji kainuotų minimum 50k (jei perkant iš Caterham ir ją pačiam konstruojantis). Tačiau atsiverčiau per4m.lt forumą ir radau, kad kaina būtų net iki 20k litų. Taigi nusprendžiau, kad visgi pavyktų turėt šį automobilį iki 30 arba net iki 25 metų. Na, neskubant labai. Vasarą turbūt griebsiu literatūrą apie mechaniką ir išsistudijuosiu automobilio sandarą, kadangi dabar niekaip nesugebėčiau sukonstruot automobilio net ir turint visas dalis. O po kelių metų gal net pavyktų pradėt šį ‘lego’… Gal planai skamba labai optimistiškai, bet juk tai tikrai yra realu. Šiaip įrašas tik dėl to, kad būtų išsaugota toji diena, kai sugalvojau, kad reikia imtis iniciatyvos. Vėliau bus smagu stebėt kaip elgsiuos. 2#=22#.

Tarakonaz

Katės kerštas nr.1

Vakar, kai žiūrėjau Top Gear per DVD grotuvą, katė pasiprašė į balkoną (šik-dėžė ten stovi). Aš, žinoma, įleidau ir toliau žiūrėjau Top Gear. Po gero pusvalandžio, kai mama atsidarė balkono duris savo kambary, pamačiau katę skuodžiančią iš balkono nenormaliu greičiu. O aš, pasirodo, pamiršau ją išleist… Na, viskas būtų lyg ir nieko tokio, nes katė nesušalo, nieko nenutiko. Tačiau šiandien, kai nuėjau į balkoną išmest to, ką ji pridirbo, pastebėjau, kad viena mano šlepetė guli jos šik-dėžėj… Dar tiesiai ant šik-krūvos. Gerai, kad tų šlepečių nebenešioju… Nuo šiol reiks laukt, kol ji išeis, nes jei vėl pamiršiu ją balkone, bus ‘šik-lova’. 0#=20#.

Tarakonaz

F1.partrenkė.dvi audi.sugrojo rūsy

Pradėsiu nuo pačios geriausios, keisčiausios ir stulbininininčiausios žinios: tėvas parduoda Audi 100! Nusipirko Renault Safrane 2000 (2,5l, 167 AG ir mechaninė gr. dėžė ir visi privalumai išskyrus odą). Buvo sunku patikėt, bet pagaliau nei vienas tėvų neturi Audi (paskutiniu metu antipatiją, kai visi pacanai jas perka ir vykdo žmogžudystes). Tiesa, giminėj vis dar liko Audi savininkų – mamos pusseserė turi A4 raudoną, su kuria kaip tik mane pavežė iki mokyklos 43 autobuso stotelės šeštadienį (staigia teko lipt ir bėgt į autiką, kad spėčiau). Gale vietos daugiau nei tikėjausi, bet vis vien galėtų būt ir dar daugiau. Pakaba nepatiko, nors nedaug ir važiavau, bet jaučiau. Dar šeštadienį einant link stotelės (iš kurios mane netikėtai paėmė ir pavežė), prie žaliojo namo su Gusto blynine, super netto ir vėžimėliais prieš pat mano akis partrenkė bobutę. Greitis apie 5-7 km/h. Vairuotoja: šviesių plaukų, jauna; automobilis: auksinės spalvos nauja Opel Corsa. Partrenkė tokiu smūgiu, kuris gali būt staigiai spustelėjus pedalą ir tuo metu paliečiant žmogų. Na, žinote, kaip automobilis trukteli… Tai va tuo truktelėjimu bobutė ir buvo partrenkta. Nukrito, išsipurvino drabužius, bet lyg ir nieko daugiau (kai stovėjau stotelėj, mačiau kaip ji normaliai ėjo). Vairuotoja išlipo (aš kaip tik buvau prie pat jos) ir pažiūrėjo į mane, tiksliau, į mano paniekinamą žvilgsnį, sakantį ‘ką tu, dūra blondine, pridirbai’. Žvilgtelėjusi į mane, nustriksėjo link bobutės ir pasakė ~ ‘aš labai atsiprašau, nemačiau jūsų už posūkio’… Toks ten ir posūkis… Nematė turbūt dėl to, kad dažėsi, junginėjo radijo stotis ir/arba kalbėjo telefonu. O šiandien (septintadienis) atvarė tėvas su noru, kad nufotkinčiau Audi ir įdėčiau skelbimą. Fotiko batarėjeikos dramatiškai išsikrovė ir teko fotkinti su brolio (mano buvusiu) mobiliuoju. Nuotraukos mane ir kitus tenkino. Bet šios dienos kulminacija – F1!!! Kadangi Lietuva sporto atžvilgiu užknisa, teko siųstis iš interneto. Atradau labai gerą torrent trackerį (torrentai) – motorworld.net. Jame apstu car stuff’o – senos Top Gear serijos, senos F1 lenktynės… Inlove (greitis geras irgi). Atsisiunčiau ir pradėjau žiet… Tikėjaus komplikuoto starto, o jis toks ir buvo – visgi nebėr TC. Na, ok… Startas pavyko, bet pirmame posūkiuose ir dar toliau pasidarė belebirda ir daug lenktynininkų iškrito (štai ir pasireiškė visas ‘meistriškumas’ be TC). Net Massa nesugebėjo suvaldyt ‘prancing horse’. Kimis bent jau gerai pasirodė pradžioj ir iš 15 pakilo į 7 ar 8. Kimis, visgi, ne toks šaltakraujis, kaip aš ir visi kiti galvojo – nervavosi važiuodamas už Rubenso (Barrichello – red. past.) ir kelis kartus klydo. O štai Massa buvo nekantrus ir dėl jo kaltės Coulthardas sudaužė bolidą. Na, kad ir pirmenybė buvo Massos, bet visgi yra mandagumas… Galėjo ir gražiai pakovot, kaip kad Alonso su Kovalainenu lenktynių pabaigoje…… Tiek daug visko įvyko, kad net sunku aprašyt. Gaila Kubicos. Manau, kad šį sezoną F1 bus labai įdomi ir pilna intrigų. Sergam už: Kimi, Heikki, Rosberg, Robert (trys suomiai ir lenkas). Lenktynės buvo tobulos (7/22 finished, beje). Šiandien, kai leidausi į garažą, išgirdau nuostabią muziką (ten apačioj yra maža studija, kurioje repetavo ‘Žas’ (seniai jau nemačiau jų)). Paskutiniu metu dažnai matau man nežinomus atlikėjus. O šiandien teko ir išgirst. Patiko, todėl nufilmavau (nieko nesimato, bet tingėjau ieškot diktofono telefone). Štai ir įrašas (pavyko net nuo dainos pradžios įrašinėt, bet ne iki jos galo, nes išgirdau kažką ateinant ir baigiau): http://www.youtube.com/watch?v=fsLD92YtcUM. Jei dar išgirsiu, reikš įrašyt, gal nekils skandalas. 6#=20#.

Tarakonaz

Pabodo internetas ir kompiuteris

Ar gali pabosti kompiuteris ir internetas? Man pabodo forumai, blogai… Viskas. Pabodo LFS, Gran Turismo 2, Solitaire, Skype… Viskas. Kodėl? Na, suprasčiau, jei taip nutiktų mažai prie kompo praleidžiančiam žmogui. Tačiau aš anksčiau praleisdavau gan nemažai laiko. O dabar tiesiog nenoriu. Tiesa, per kompiuterį žiūriu filmus, todėl jis įjungtas. Va per vakar ir šiandien peržiūrėjau visus 4 turimus ‘AXX’ kino festivalio DVD diskus. Mačiau, kad dar vienas yra, kurio neturiu. Reiks nusipirkt prie progos. Grįžtant prie temos… Nebejungiu Skype. Na, nebent kai labai reikia. Šiandien neprireikė. Nebežaidžiu net LFS… Tingiu gal… Tačiau ši antipatija kilo dėl daug daug streso. Daug daug problemų, ramybės trūkumo. Faktiškai nieko nesinori. Na, norisi daryti namų darbus, bet tingisi. Kūnas pasidalino tarsi į dvi puses – šiaurės vakarų ir pietryčių… Čia taip daugmaž ~. Dar pradėjau jausti, kad šiek tiek protas maišosi… Bet taip nuoširdžiai jaučiu. Naiviai tikiu, kad nepasimaišys ir psichologo pagalbos neprireiks. Na, aš dabar čia viską hiperbolizavau, bet pokyčiai juntami. Jei nuraus stogą, blogą rašysiu – bus gal net įdomus, nes dabar… Nes dabar eisiu žiet ‘Rokis V’. 1#=14#.

Tarakonaz

Virtuali kirpykla

Na aš tiesiog negaliu tuo nepasidalinti… ‘Virtuali kirpykla‘. Tereikia užsidėti ausines (būtinai! patikėkit, verta). Dėl visiško tikroviškumo, atsisėskite ir užsimerkite – tuomet viskas atrodys dar tikroviškiau. Tiesiog stulbinama… Geriausi momentai: kai uždeda maišą ant galvos, kerpa, sušnibžda. Vietomis net bijau, kad neįkirptų į ausį. O jau kai sušnibždėjo, tai atrodė, kad net pasijautė kvėpavimas ir šilčiau prie ausies pasidarė… Tiesiog fantastika!
Pagooglinus: …have-a-virtual-haircut/ ir …how-it-was-done/. Google randa ir dar daugiau tokių įrašų. Tereikia suvesti ką nors panašaus į ‘binaural recording‘. /binaural.html. 0#=13#.

Tarakonaz

Istorija, nemiga, muzika

Visų pirma, privalau atprasti ruošti namų darbus taip vėlai. Pradedu dažniausiai apie 20-22. Tiesa, matematiką padariau iškart po pietų. O po to atidėjau beveik viską vakarui. Istoriją pasilikau po ‘Men In Black II’. Filmas baigėsi 23:30. ‘Protingai’ pasielgiau, taip? Turint omeny, kad istorija man jau nesisekė nuo 5 klasės (ar kada ji ten prasidėjo…), tai poelgis LABAI protingas. Gerai išmokt istoriją dar trukdo įsitikinimas, kad istorija nesiseka. Nors aš laikausi minties, kad jei nesiseka, tai nesistengi… Tas pats ir su ‘siseka’. Kai apie visuomenėj žinomą žmogų sakoma ‘jam gyvenime sekasi’, tai tera jo paties pastangų rezultatas. Kažkokia ‘sėkmė’ nekrenta iš dangaus. Todėl ‘pasisekti’ gali kiekvienam to siekiančiam. Whatever (veža)… Visai ne apie tai aš čia. Atradau (nieko labai stebėtino nesitikėkit), kad muzika labai gerai padeda neužmigt. Dažniausiai smigdavau beskaitydamas istoriją. Tačiau šį kartą klausiau muzikos ir vis dar nemiegu. Gabalai, kurie neleido smigt: Joey Ramone – What a Wonderful World, OK Go – Here It Goes Again, Poliarizuoti Stiklai – Aloyzas, Simple Plan – Happy Together… Dar maniau, kad Arctic Monkeys būtų visai nieko tokioj situacijoj, bet visgi muzika apgaulinga – sukelia daug minčių ir po truputį migdo… Jau beveik 5:30. Sunkiausia 1:00-4:00. Praėjus ketvirtai valandai daug lengviau kovoti su miegu. Net nebereikia kovot, nes nesinori… O šiaip praleidus bemiegę naktį, keltis į mokyklą daug lengviau nei tiems, kurie miegojo, nes jau esi prabudęs. 1#=13#.

Tarakonaz

Nostalgic #1

Kartais aplanko vaikystės prisiminai… Malonūs (dažniausiai). Todėl nutariau juos užsirašyti ir tuo pačiu pasidalinti su jumis.
Neseniai per televiziją išgirdau Žilvino Žvagulio dainą ‘Neliūdėk, Liūte‘. Vos išgirdau, viską mečiau ir sutelkiau dėmesį į ją. Nesupratau, kodėl ji man sukelia tokius jausmus… Tokius… Liūdnus, bet tuo pačiu atradau ir džiaugsmo… Kiekvieną kartą besiklausant veide pasirodo šypsena, o paakiuose jaučiu besikaupiančias ašaras… Sugraudina mane. Dabar jau per miglą pradedu prisimint, kad vaikystėj kažkada ji man patikdavo. Matyt, ji susisiejo su kažkokiu nutikimu, todėl išliko… Atsisiunčiau aš ją. Video, beje, irgi neblogas. Linksmai Žvagulis ten duodasi…
Tuo pačiu prisiminiau ir rytais per LTV rodomą ‘Respublikos’ reklamėlę… Prieš einant į darželį, dažnai girdėdavau. Dabar iš tos reklamėlės liko tik nuotrupos: vaikas ar keli vaikai; smėlis, valomas nuo kamštuko; žodžiai ‘Respuuublika… Įveikia tylą… Už tave! Ir už draugus…’. NUOSTABI reklama buvo. Originalas skamba daug geriau.
Keistą jausmą – malonų šiurpulį dar kelia dvi dainos: ‘Julee Cruise – Falling‘ dainos instrumentinė versija (geriau žinomą kaip ‘Twin Peaks Theme‘) ir ‘Clint Mansel – Lux Æterna‘ (‘Requiem For A Dream Theme’). Tobulumai. 0#=12#.

Tarakonaz

100dns 4ams, o 3ams šiaip…

Šią savaitę vyko ruošimasis šimtadieniui. Man, V. Ž. ir dar vienam veikėjui reikėjo paruošt juokdarių pasirodymą (su vienračiais). Labai nenorom aš ten dalyvavau, o kadangi ir apie aprangą sužinojau likus dviems dienoms, tai išvis keikiau tą renginį. Tiesa, reikiamų rūbų taip ir neturėjau… Ir štai išaušo toji diena. Mes turėjom pavažinėt vakarinės dalies pradžioje. Kokias ~5 minutes. Deja, neišbuvom net vienos minutės, o ir važinėti sekėsi sunkiai. Vis tekdavo nulipt nepabaigus iki galo manevro. Bet buvo tikrai juokinga, kai numušiau V. Ž…. Po pasirodymo buvo galima atsipūst ir vienračius išmest. O aš savąjį palikau klasėje už fotelių (kadangi sergu, tai jis ilgokai klasėj bus). Likęs renginys man labai patiko. Tiksliau – ketvirtokų programa ‘mokytojų teismas’. Oi, kaip linksma buvo… Po viso renginio turėjom važiuoti į ‘artistus‘. Tačiau, pagrindinis žmogus ir grupelė kitų žmonių sugalvojo nueiti kitur. Bet mes vis vien ten nuvažiavom, nes buvo likusios abi J, E, M. Tačiau, joms leidus, mes nuėjome kitur – pas pagrindinio žmogaus grupelę. Sėkmingai juos radę, nužygiavom į ‘čili kaimas’ Vokiečių gatvėj. Šiaip ne taip radom ten kelis laisvus stalus. Žinoma, po kurio laiko grupelės vėl susidarė. Bet ir gerai – nereikėjo sėdėt ant kėdžių, buvo galima komfortiškai įsitaisyt ant suolų. Prigriebiau bokalą ‘Kalnapilio’ alaus. Iš mažens prisimenu, kad man ypatingai patiko kažkada kaime ragautas ‘Kalnapilio 4•30‘, todėl nuojauta kuždėjo, kad ir šis patiks. Patiko. Pabuvom mes dar ten, neskanaus kisieliaus išgėrėm ir varėm jau namo… Šiaip įspūdžiai labai geri – ‘kaime’ buvo labai jauku, ramu, gera. Kalbama buvo gan nedaug, bet man vis vien labai patiko. Dar tądien galutinai susidariau nuomonę apie kai kuriuos žmonės. Puiku, dabartinės nuomonės tvirtos, be abejonių. Tikrai nuostabių žmonių padaugėjo. Einant namo ~2 iš degalinės sklido ‘Pikaso – Sudie‘ daina… Kaip šimtadienį pamatė kiti? Vataipvat. 4#=12#.

« Naujesni įrašai - Senesni įrašai »