Žalio Tarakono blogas

Paskutinę savaitę aš kitoks. Aš to nebūčiau pastebėjęs, jei man taip nebūtų pasakiusi draugė R.. Nekalbus… Hm. Ir šiaip… Va šiandien dieną ištryniau vakar vakare rašytą įrašą, nors mano principai to neleidžia (esu pasižadėjęs, kad jei jau parašau, tai įrašas privalo likti, nes taip atsispindi tos minutės nuomonė). Tiesa, jau antras kartas, kai aš ištrinu įrašą. Pirmąjį kartą galiu pateisinti, nes pasikeitė nuomonė į visiškai priešingą, nei buvo išsakyta ir visas įrašas atrodė didelė nesąmonė… Ištrintame įraše rašiau apie tai, kaip vakar, eidamas namo, vaikščiojau zigzagais ant šviežiai prisnigusiosniego palikdamas pėėėdas. Dar murmėjau, kad esu nuobodus ir paniuręs, bet norėčiau būti ramus… Išpirkau kaltę? Taisyklė: parašytas įrašas negali būti ištrintas, jei tai asmeninis blogas/dienoraštis. 3#=8#.

Šiandien eidamas iš mokyklos išgirdau kažkokį burzgimą sklindantį iš dangaus. Pakėliau galvą, o ten 3 lėktuvai… Man jie buvo panašūs į naikintuvus iš Pearl Harbor filmo (aišku, tai ne tik filmas) – tokie senesni, su propeleriu. Nuskrido pietvakarių kryptimi. Grįžęs namo vėliau vėl išgirdau tą patį urzgimą. Vėl trys tokie patys lėktuvai (gal ir tie patys), bet skrido pietryčių kryptimi (žiūrint iš mano namų – Akropolio pusėn). Neužilgo dar trys ten pat (laiko tarpas buvo nedidelis, todėl tai tikrai nebuvo tie patys). Ir dar… Viso mačiau 12 (bet jie galėjo kartotis keli. Na tai tarkim kokie 6). Pirma mintis buvo ‘valio, Akropolį naikins’, o po to jau sekė visokios mintys apie tai, kad gal kokia šventė ar apmokymai.

Pabaigai (nors ir pradžia buvo trumpa, o ‘dėstymo’ išvis nėra) pakopinsiu 2 juokingiausias google paieškas, kuriomis atrandamas mano blogas:
‘ar po 12 klases galima eiti mokytis i kosmetologu mokykla’
‘nuogos mociutes’
1#=5#.

Penktadienį važiavau Ikarus 260 autobusu. Jau buvau pamiršęs, koks jis malonus. Jungiant pirmą pavarą maloniai dreba ir labai patogios sėdynės. Gale daug vietos – nėra sėdynių. Ir dar tos armonikinės durys… Ech… Anksčiau jų būdavo daug. Dar labai mėgstu senus apvalius troleibusus – Škoda 9Tr. Deja, tokiu važiavau labai seniai, bet mačiau važiuojantį. Vadinasi, dar yra gyvų. Šiaip autobusais ir troleibusais man labiau patinka važinėt vienam. Na, neskaitant trumpų distancijų. Tuomet nesvarbu. Taip pat nesvarbu, jei važiuoju su bendraklasiais, nes su jais man patinka važiuot. Bet labai nepatinka važiuot su vos pažįstamais žmonėmis, prie kurių vis vien atsisėdų, nes pažįstami pakankamai, kad galėčiau prisėst. Ir dažniausiai tai tik sėdžiu, nekalbu beveik. Daug fainiau būtų pasiklausyti muzikos, bet būtų negražu taip elgtis sėdint šalia pažįstamo. Būtent todėl man nepatinka važinėt troleibusu iš FSM. Į FSM geriau. Penktadienį kalbėjau su ‘direktoriaus pavaduotoju ūkiui ir administracijos klausimais’ dėl sporto salės paskolinimo vienratininkams. Nedavė. Ot… Bus ieškoma kita salė. Gal žinot kokią? 1#=4#.

Klasėje prasidėjo tradicija kepti tortą/pyragą 18-ą gimtadienį švenčiančiam suolo draugui. Ir štai mano suolo draugui Vytautui Ž. sukako 18 ir man teko kepti tortą. Niekada nebuvau kepęs torto. Tai pirmasis mano bandymas. Parašysiu ir receptą. Reikės:

• 4 kiaušinių
• 2 stiklinių cukraus (400 ml)
  
• 16 šaukštų pieno (400 ml)
  
• 16 šaukštų aliejaus (400 ml)
  
• 2 arbatiniai šaukšteliai sodos
• Miltų
• 2 indelių kondensuoto pieno
• Riešutų
• Šokolado

Į indą įpilti cukrų ir įmušti kiaušinius. Maišyti, kol nepasidarys balta masė – ganėtinai ilgai. Vėliau galima jau pilti pieną, aliejų, sodą (prieš tai ją užgesinti – atskiroje stiklinėje įpilti sodos, truputį citrinos rūgšties ir vandens). Viską išplakti ir po truputį pilti miltus (ne visus iš karto; truputį įpylus, išmaišyti ir tada įpilti dar). Miltų pilti daugmaž tiek, kad tešla taptų gan kietoka. Tuomet ją suminkyti į vieną bendrą masę ir padaryti apie 10 rutuliukų. Juos reikia įdėti į šaldymo kamerą, kad sušaltų.

Po valandos traukti po vieną rutuliuką ir tarkuoti burokine tarka (stambesne). Sutarkuotą tešlą tolygiai išbarstyti ant skardos (ant jos turėtų būt patiestas kepimo popierius, kad tešla nepridegtų/nepriliptų). Kepti 210-220 laipsnių karščio orkaitėj tol, kol tešla gražiai paruduos. Iškepus visą tešlą, ją sutrupinti ir išmaišyti su kondensuotu pienu. Maišyti tol, kol kondensuotas pienas pasiskirstys daugmaž tolygiai tarp trupinių.

Gautą masę įdėti į formą ir stipriai suspausti, kad ji būtų kieta ir daugmaž lygiu paviršiumi.

Ant torto užpilti ištirpintą šokoladą ir pabarstyti riešutų. Idėti į šaldytuvą. Po poros valandų viskas sušąla.

Velniai žino, kaip man pavyko. Visi lyg ir valgė. Bet man buvo gana saldu. R. irgi sakė, kad saldoka. Taip buvo todėl, kad vietoj kondensuoto pieno naudojau Rududu+ištirpintas sviestas. Nežinau, kodėl namuose nebuvo kond. pieno. Bet nieks iš klasės draugų nieko nesakė ir teigė, kad skanu. Matyt labai mandagūs. Nors manau, kad tokioj situacijoj jau geriau sakyti kaip yra, kad kitą kartą gaminant būtų žinomos klaidos. Nors vargu ar pats sugebėčiau kam nors kitam pasakyt, kad ne visiškai skanu.

Ši savaitė bus sunki – nemažai laiko suvalgys lietuvių kalba ir istorija. Šaunu. Nuo Sausio 1 dienos paleidau naują skaitliuką. Kodėl? Nežinau. Norisi pradėt nuo metų pradžios. Dar šiandien pasidariau ‘get firefox’ mygtuką. 3#=3#.

30/31 naktį miegojau vos 4 valandas. Nors ir atsiguliau 2, bet užmigau 600-630, o jau 10 prabudau. Tiesa, per tą laiką buvau įsijungęs ir kompiuterį, ir vieną įrašą parašiau… O prabudau taip anksti todėl, kad norėjau pažiūrėti filmą. Vis užsnūsdavau ir filmą mačiau apkarpytą. Įsirašiau, todėl reiks pažiūrėt normaliai nuo pat pradžių. Dieną jaučiausi normaliai, nepaisant to, kad ilgai nemiegojau. ~20 išvarėm jau į Pilaitę pas Guo. Atėjau ir labai nustebau pamatęs dvi ryškias grupes. Juokingai atrodė. Vienoj pusėj bernai, o kitoj – merginos iš kitos klasės. Bet man ir taip buvo gan puiku. Žaidėm kelis žaidimus, kurie buvo visai nieko. Ypač patiko ‘kaip smth’ (vienas išeina už durų, kiti sutaria kuris kitasvienas bus ‘tas’. Tuomet ‘vienas’ ateina iš už durų ir prašo visų susėdusių ratu apibūdinti tą žmogų kaip ‘smth’ (pvz. stalas, asfalto danga, gėlė, medis). Ir taip ‘kitasvienas’ vaikšto ratais visų klausinėdamas apie ‘vieną’). Gaila, kad žaidėm vos 3 kartus, nes daug laiko reikalavo. Po to buvo kažkoks metas kai nieko neprisimenu. Turbūt visi šoko ar dar ką veikė, o aš sedėjau, šiek tiek šnekėjau ir dar velniai žino ką dariau. Apie 2340, turbūt, išėjom į lauką sutikt naujų. Ilgai šaudė, ilgai buvom ir dainavom, žaidėm ‘jurgįmeistrą’. Galiausiai grįžom ir tuomet prasidėjo ‘salsa/čiačiačia/džaiva’ šokiai. Po to vėl laikotarpis be prisiminimų. Prasidėjo tikroji naktis. Pusė (gal kiek mažiau) išėjo, o kiti likom kaip zombiai svetainėj. Visi vienoj vietoj, tam pačiam kambary. Ant fotelių, sofų, prie židinio ar prie lango. Ramyyybė. Visą vakarą buvo ramybė. Man būtent tai labai patiko. Kai kurie užsnūdo, kai kurie ne. Aš ne. Rytas buvo žostkas. Virtuvėj sėdint, viskas atrodė lyg tikrame bendrabutyje – daug maisto likučių, neplauti indai ir daugiau ar mažiau ištinę – lyg po gerų išgertuvių. 1054 75 autobusas. Jame jau galvojau, kad mirsiu/užmigsiu. Grįžau namo ~1115, o 1145 juk filmo, žiūrėto gr31, tęsinys. Bet ištvėriau nedaug. 1200-1230 smigau. Prabudau tik ~2050… Ir va vis vien dar apsimiegojęs. O jau dabar 0100… Reikia eit miegot, nes ryt vėl varysiu pas Guo… O šiaip dabar geriu ‘tymbark kaktusų, žaliųjų citrinų ir obuolių gėrimą’ ir valgau mamos keptą tortą, kurį kepsiu pats sausio5-6. Ta proga gal net ir į blogą įmesiu receptą+foto. Skaičiavau, kad iki sausio 1 1200 per 50 valandų miegojau vos 4… Siaubas… Einu miegot. Beje, naktę aprašė ir y..

Testavom! Tiesa, aš buvau keleivio vietoje, tai anoks ir ‘testavimas’. Pirmoji buvo naujoji Mazda 6 (2.0 litrų, automatinė pavarų dėžė) – atrodo išties įspūdingai. Viduje gan patogu, niekas nesukelia diskomforto. Salono apdaila santūri, graži, atrodo kokybiškai. Neprisisegus diržo priekyje, pypsi ir šviečia lemputė, o gale neprisisegus niekas nepypsės, degs tik lemputė. Labai gerai – mama tingi segtis diržą, o aš jai dėl to vis ūžiu smegenis. Užvedus automobilį, automatiškai įsijungia šviesos ir šildomas langas. Pajudėjom. Pradžiai kiek nedrąsiai, bet po kurio laiko išsukom iš aikštelės. Pirmas įspūdis – malonus ir švelnus važiavimas, bei stabdymas. Stabdymas nustebino labiausiai – stabdo labai tolygiai, net sakyčiau, maloniai. Tiesiog nesijaučia to momento, kai pradedama stabdyt ir visas stabdymo laikas tiesiog praplaukia. Kelio nelygumai sugeriami pagirtinai. Nesitikėjau tokio jausmo. Pakaba kiek kietesnė nei senesniame modelyje, nes sugeriami visiškai visi nelygumai, bet jie sugeriami minkštai. Sunku apibūdinti tą jausmą, bet labiausiai tinkanti frazė ‘minkštas kietumas’ (logikos neieškokite). Oras, beje, buvo tragiškas – minusinė temperatūra ir lietus, todėl ant valytuvams nepasiekiamų lango vietų susidarė ledas. Važiuojant ant 140 km/h mama sugalvojo pažiūrėt kaip mašina laikosi ant kelio ir ‘truputį’ pasiukiojo vairą. Aš su Mazda atstovu persigandom, o ji leptelėjo ‘truputį slysta’ (prisiminkite, koks buvo oras). Automatinė greičių dėžė jungia pavaras ties ~3000 aps/min, o jei važiuojama agresyviau – ~3500 aps/min. Dar galima pasirinkti sekvencinę (pusiau automatinę) pavarų dėžę, kur pavaras perjungi pats, bet nėra sankabos pedalų. Deja, pamiršau pasiūlyt išbandyt šią naujovę. Prietaisų skydelis labai patogus – viskas ko reikia išdėstyta aiškiai ir tvarkingai. Beveik viską galima valdyti ant vairo esančiais mygtukais. Muzikos megėjams suteiktos labai geros sąlygos – 6 diskų keitiklis viduje, o ne bagažinėje, o atidarius porankį yra ‘aux’ jungtis, per kurią galima pajungti mp3 grotuvą. Už papildomą kainą galima užsisakyti ‘bose’ audio aparatūrą. Dar viena maža smulkmenėlė, kuri man labai patiko – raktelis, kuris labai smagiai iššoka (truputį skiriasi nuo nuotraukoje esančio – vietoj raudono mygtuko su šauktuku yra juodas su bagažinės atidarymo funkcija). Pavyzdys imtas iš Bentley, o tai jau gan neblogai. Sekantis automobilis – Subaru Outback (2,5 litrų, automatinė pavarų dėžė (Legacy nedavė…)). Buvo dar likę įspūdžiai po Mazda 6, todėl nustebinti buvo sunku. Ir nenustebino. Priešingai – labai nepatogu sėdėt. Ir ne tik man, bet ir mamai. Tikėjausi, kad jausis automobilio aukštis, bet sėdynės atstumas nuo žemės dar mažesnis nei Mazda 6 ir dabartinės mamos ’96 Honda Accord. Po to jau pripratau. Variklio galingumo nesijautė. Galbūt dėl automatinės pavarų dėžės, gal dėl AWD sistemos, o gal ir dėl to, kad automobilis didelis ir sunkus. Faktas tas, kad tokiam automobiliui 2,5 litrų yra per mažai. Bet šiaip ar taip, mama jei ir ims Subaru, tai tik Legacy sedaną, todėl 2,5 turėtų būt visai nieko. Pervažiavus per policininką (tikrą), man pasirodė per kieta pakaba, o Subaru atstovė minėjo, kad ji dar minkštesnį už Legacy. Posūkiuose tikrai smagu, jaučiasi stabilumas. Salone naudotos medžiagos man sukelė pigumo įspūdį. Ypač pigiai atrodė ant vairo sumontuoti audio valdymo mygtukai. Prisiminiau apie sekvencinę pavarų dėžę, bet mama nedrįso bandyti. O automatinė gr. dėžė jungia pavaras ties 2500-3000 aps/min. Nustebau, kad Mazdoje norint perjungti į aukštesnė pavarą reikia pajudinti į apačią (į galą), o Subaru į viršų (į priekį). Subaru sekvencinėj pavarų dėžei net pavadinimą suteikė – ‘sportshift’. Tai tie. Aš visom penkiom už Mazda 6. Mama irgi. Prieš tris karalius jau turbūt užsakinės. Dar iš dienos įspūdžių: pakeičiau nuomonę apie naujosios Imprezos dizainą į gerąją pusę – ją dabar vadinsiu ‘ne pačia baisiausia’. Bet šis titulas galioja tik WRX modifikacijai. Vieną jų iš Subaru salono kaip tik atsiėmė naujasis savininkas, kai grįžom iš testavimo.

Degtinė tekėjo mano gerkle. Šiluma perėjo per visą kūną ir nuo to nupurtė. Taip, tikrai taip mane supratote. Sergu ir ant kaklo turiu kompresą. Dar dešiniosios ausies uždegimas, kuris, beje, jau beveik praėjo. Bet vis vien ryt važiuosiu su mama testdrive Mazda 6 (jų dabar Lietuvoj vos 2, todėl teoriškai, tai retesnis ir egzotiškesnis automobilis už Ferrari), Subaru Legacy ir Subaru Outback. Dėl to, kad sergu, negaliu ‘pasidžiaugti’ plikledžiu. Bet nuskanavau visas klasių foto nuo 1 iki 11 klasių.






Pasidalinkite nuotraukomis ir Jūs, mieli skaitytojai.

Vos pradėjau rašyt, pradėjo bombarduoti kiemą. Pykšt, pokšt. Ir jau baigė – fejerverkai subombardavo ramybę… Šiandien mokykloj vyko vaidinimai. Po keturių pamokų išskubėjau namo, nes man reikėjo pasidaryti skrybelaitę, iš kurios triušius traukia. Sugaišau vos pusvalandį. Užsimečiau kostiumą, pažiejau į veidrodį ir pamačiau jame verslininką. Ot bliamba, kaip man patiko šis vaizdas. Net įgavau 421 pstk (naujas vienetas – pasitikėjimas). Ir iš viso su 423,6 pstk išvariau į mokyklą. Tiesa, batai nepatogūs. Vaidinimas turėjo prasidėt 1500, bet mes vos xviii, todėl reikėjo laukti labai ilgai. Aišku, laukti juk nuobodu, tai kodėl gi neišėjus į lauką parūkyt ir pagert? Yeah, right… Dauguma taip ir padarė. Supratau, kad man tokia situacija nepatinka. Dar supratau, kad aš net momentais nekenčiu žmonių, kurie taip daro. Ypač, kai taip elgiasi tie, iš kurių mažiausiai to tikiuosi. Galvoje vaizduotė žaidė vaidinimo vaizdais (girti paaugliai aktoriai turėtų būt ypatingai juokingi). Tačiau to nebuvo, vaidinimas buvo visai neblogas. Turėjau būt piktas, paniuręs ir man pavyko. Net keli truputį įkalę klasiokai pagyrė. ‘Pamalonino’. Vakaras nesibaigė – laukė dar šokiai (salsa, čia čia čia ir džaivas). Bet manoji šokių pora buvo prie geriančiųjų. O aš kadangi negeriančių, tai nežinojau kur ji yra. Į šokius pavėlavom visi. Trys poros išėjo šokt čiačiačia (salsa jau buvo pasibaigus) pabaigą, o aš poros neturėjau. Kokias 5 minutes stovėjau, žiejau, bet tuomet atbėgo mano pora ir nusitempė šokt džaivą. Klydau daug kartų, nes buvau netikėtai ištemptas ir plius dar piktas. Ji atsiprašinėjo dėl vėlavimo. Bet šiaip nieko tokio – pavėlavom visi, ji truputį daugiau. Kažkiek piktas ir nusivylęs aš vis vien buvau ir to net nesistengiau slėpt. Ir po to kaip senas diedas dar sedėjau klasėj nepatenkintas. Diskotekoje, jei ją taip galima pavadint, grojo drumnbass ir salė buvo tuščia. Kolega vienratininkas dj ryškiai pjovė ten grybą – klasėj geresnė muzika grojo. Pirmasis išėjau (kartu su R.) iš ‘vakaronės’, nes užkniso. Viena ‘šaunuolė’ apsinuodijo, kitas ‘nemažiaušaunuolis’ šiaip išbalęs buvo – labai ligotai atrodė. Kiti herojai dar ir uostomojo tabako paragavo… Iš esmės, buvo š-ū-d-a-s. Gal dėl to, kad gėrė ne tik tie, iš kurių to ir tikėjausi, bet ir keli mano akyse buvę gerieji… Aš juos gerbiau ir kažkaip buvo keistoka tai matyt. Tiesiog supykau ant jų. Iš dalies kaltas aš pats – į viską žvelgiu pro rožinius akinius. Ir šiaip senas murmeklis jaučiuos. Bet rimtai pagalvojus, kam to reikia? Juk ryškiai matėsi, kad dauguma geriančių tiesiog savo kietumą rodė, vaizdavo kažką. Bet čia nieko kieto nėr, manyčiau. Ir labai gerbiu negėrusius. Visus iki vieno. Bet geriausias sprendimas būtų buvęs išvis neiti ten. Kai nematai, tai ir neskauda…

Ir štai antrasis mano apsilankymas Ayurvedoj. Rezultatai daug geresni, savijauta taip pat. Po pirmojo karto viskas labai labai labai pagerėjo – vos per mėnesį pavyko tai pasiekt. Sumažėjo mieguistumas, kuris buvo tiesiog pastovus. Vat.

Išvežė laptopą, todėl truputuką nuo jo pailsėsiu prieš atostogas.

Įsivėliau į blogų sūkurį… Va net pradėjau RSS naudot… Nors anksčiau į tai žiūrėjau labai skeptiškai (be jokios priežasties). Truputį konservatyvus esu, turbūt. Bet va visgi labai patogu. Beje, visiems, kurie anksčiau buvo užsiprenumeravę (jo, turbūt koks 1 ar 2 žmonės) mano blogą, sakau, kad pasikeitė RSS adresas. Dar pavyko pagaliau padaryt, kad nuorodas (beje, kelios naujos nuorodos atsirado, rekomenduoju bent jau užmest akį) rikiuotų pagal ID, o ne pagal ABC (visi sakys, kad tai nesunku, bet mano sidebar.php naudojama ne ‘wp_get_links’, o mano template kažkokia spec. eilutė. Ir reikėjo functions.php faile pakeist rikiavimą; nemoku php, bet jau truputuką gaudaus). Paskutinės trys dienos labai lengvos – mokykloj visi atsipūtę. Lietuvių pamokų man išvis nebebus šiais metais. Na bet kitą savaitę bus keli kontroliniai – matematikos, fizikos ir istorijos. Google paieškos: ‘moksleivio pažymėjimo kita puse‘, ‘verslininku paveiksliukai‘, ‘sušlapo mobilus telefonas‘, ‘pijokas gatveje‘. Beje, pakeičiau ‘apelsino’ nuorodą. Dabar ten labai įdomus žaidimas, kuris mane labai užkabino. Savaitės citata (idėja iš nežinau.lt): ‘Jausmas tai zjbs. Lyg valgytum iš kailiniuotos susmirdusios bomžo kišenės sriuba su smėliu. Išskysti arba apsimeti, kad skanu. Deja tai ne nesamonė, o puikusis jausmas.’ – bendraklasio Roko, parašyta Skype prie ‘About Me’.

Šią savaitę mokykloj nepasirodysiu. Dabar jau oficialiai – vakar poliklinikoj buvau. Kadangi sergu ir keliuosi vėliau, vėl prisimenu sapnus. Dar va neseniai ieškojau ‘guestbook’ arba ‘shoutbox’ blogui… Bet po to pagalvojau ‘nafik man to reikia’. Tai taip ir neatsirado. Nors ne. Gal ‘shoutbox’ dar padarysiu. Dieną skaičiau labai įdomų blog. Ypač sužavėjo blogų analizės. Ir būtent dėl to, mano ‘Nuorodas’ papildė nauja narė – Shiny. Labai puiku. Iš dalies. Nes nuorodas norėčiau išdėlioti taip, kaip norėčiau išdėlioti, o WordPress man to neleidžia – išrikiuoja viską abėcėlės tvarka. Na, tiek to. Vakar per google mano blogas buvo atrastas užklausa ‘karve dviraciu vaziavo albumas‘… Nu tokio tai dar nebuvo. Visi juk atrasdavo įvedę ‘Audi‘… Blogeriai.net labai padidino blogo lankomumą.

Sergu. Nuobodu ir nėr ką veikt. Pastebėjau, kad tarp komentatorių vis daugėja keistų nickų… ‘tyu‘ pasirodė vos vakar. Iš konteksto supratau, kad ji (mano nuomone, tai mergina, bet čia tik spėjimas) skaitė ne vieną mano įrašą… Šiaip nepagavau, ką nickas galėtų reikšti. ‘mmm‘ komentuoja nuo seniau. Čia jau bus vaikinas. Turbūt. Dalyvaujantis LFS F-1 turnyre. Čiuju, Matas. Anksčiau ‘mmm‘ buvo ‘zzz‘. Įdomu, kodėl pasikeitė (čia užuomina, kad, jei skaitai, parašytum). ‘ee‘ – nu čia tai jau 100% ‘est.‘. ‘ee‘ turbūt dėl to, kad ‘Estonia‘ taip trumpinama. Dar yra ‘y.‘. Čia irgi trumpinys, kuris man aiškus – ‘y23b6‘. Lietuvių mokytojos nebus dvi savaites, pradedant ateinančiu pirmadieniu. Kadangi aš dabar į mokyklą einu, tai jos nematysiu visą mėnesį. Visai neblogai šitaip pailsėti prieš atostogas. Jau gruodžio mėnuo, todėl galima sakyti, kad jau šv. Kalėdos – juk jau prieš kelis metus visi pradėdavo švęsti taip anksti. Paskutiniais metais visiškai nebejaučiu ‘Kalėdinės atmosferos’. Kai buvau mažesnis, būdavo gera, o dabar nieko ypatingo. Ir tai tikrai ne dėl to, kad ‘tikėjau’ Kalėdų seneliu. Jau seniai seniai išsiaiškinau, kad dovanas po eglute palieka mama. Įsimintiniausios Kalėdos buvo prieš kokius 11 metų – dar nelankiau mokyklos. Tuomet gavau kuprinę su Suzuki motociklu. Bet ne dėl to jos man įsiminė. Tai buvo paskutinės Kalėdos su ‘Močiute Zose’ – aukle (kaimynė, kuri kartais mane prižiūrėdavo, kai likdavau vienas namuose). Man labai patikdavo sėdėt jos bute devintame aukšte ant palangės ir valgyti keptas bulves. Klasėje, traukiant lapuką su ‘slaptu draugu’, ištraukiau neLiną, neBeatričę ir ne ką nors iš panų eilėj prie sienos. Gerai, nes su ta eile bendrauju mažiausiai. Nors, turbūt, labai didelio skirtumo, ką ištrauki, nėra. Einu pietaut. Day.lt pataria: Ganyk avis ir vilko nematydamas.

Vakar atradau tinklalapį blogeriai.net (ačiū nežinau.lt). Ten yra patarimų, kaip rašyti įdomius blogus. Pvz blogeriai.net tai toks blogas, kuriame matomi jo dalyvių naujausi įrašai (pirmieji 50 žodžių). Vakar ir aš įstojau į tą ‘sektą’ – buvau 100-asis narys. Esmė tame, kad aiškina, kaip reikia pradėti įrašą, kad žmonės, skaitantys blogerius.net, susidomėtų ir eitų skaityt viso teksto. Reikia virš viso teksto dar dėti paveiksliuką, kad akys kliūtų būtent už jo… Bet, mano nuomone, blogai skirti ne skaitytojams linksminti, o pačiam žmogui (aišku, yra visokių išimčių – kai kurie blogai informaciniai)… Todėl kodėl aš turiu stengtis daryti kažką kitaip, nei aš noriu pats? Rašau tai dėl savęs, kad būtų šiokie tokie prisiminimai po kažkiek metų (juokingai skamba). Šiaip ar taip, atnaujinau dizainą. Dabar tekstas daug lengviau matomas, nes baltos raidės juodame fone anksčiau mirgėdavo, paskaičius ilgiau. Taip pat atsirado RSS aikonas ir keistas apelsinas jo kairėj. Apelsino nuorodą kartais keisiu, kai atrasiu ką nors įdomesnio, traukiančio akį. Dabar ten paprasčiausi sultingi apelsinai. Dar prie nuorodų prirašiau blogerius.net, nežinau.lt ir K. Matusevičiaus blogų adresus. Turbūt įrašo pradžia vis vien užkabins skaitytojus ir gal net užeis paskaityt – dienos pabaigoj bus įdomu pažiet, kiek žmonių šiandien aplankė/ys blogą. Jau beveik baigiau perkelinėt visus 4 blogus į vieną. Teliko nukopijuoti blogo ‘mintys‘ komentarus (145).

Įdomi diena buvo. FSM buvo atvažiavus mokinių grupė iš Kauno. Buvo bendra paskaita apie įmonės. Praėjo visai neblogai. Tik važiavimas namo šiek tiek mane nuvylė. Lazdynuose įlipo kontrolė… Mėnesinį bilietą aš, aišku, turiu, bet moksleivio pažymėjimo galiojimo laikas jau pasibaigęs ir vis neprisiruošiu pasidaryt naujo. Dažniausiai neprašo parodyt jo, bet šį kartą paprašė… Ech. Vyrukas kontrolierius mane lyg ir norėjo paleist, bet moteris paragino jį mane paimti. Išlipau ir ėjom link troleibusų žiedo. Dar kažkiek su tuo čiuvu pakalbėjau, todėl net baudą sumažino nuo 15 iki 10. Prie žiedo buvo tokia patalpa, kurioje parašė protokolą. Na tiek to – per gyvenimą uždirbsiu daugiau nei 10 litų. Labai dėl to jau nebesijaudinau. Visgi pats kaltas buvau. Ir dar sulijo mane truputį. Na bet namo grįžau. Ir iškart išskubėjau pirkt atviruko Ritai. Maximoje buvo vos vienas gražus – visi kiti skirti vyresnių žmonių jubiliejams. Vos grįžau, vėl išėjau. Nuvariau prie Ritos ir jau nuėjau prie jos laiptinės durų. Bet ten buvo kodas. Jau norėjau rašyt sms, bet pastebėjau ateinantį Saulių – mūsų dovana bendra – čekis į grožio saloną. Deja, nei vienas neturėjom voko. Leidomes nuo Tauro kalno į spaudos kioską. Prie kiosko čekis nukrito į balutę. Sušlapo… Tekstas išsiliejo, bet truputį dar matėsi kažkas. Vokas su atvirutę irgi truputį sušlapo. Bet paryškinom su tušinuku ir lyg ir gerai – užtat jaučiasi rudeniška atmosfera – lietaus lašai. Gimtadienis smagus buvo – ypač patiko šokiaipokiai ir alias. Kai atėjo laikas važiuot namo, tai nutariau varyt su Greta ir Mantu. Sėdom į 2 autiką ir nuvarėm iki Konstitucijos prospekto. Ir tik pamačiau – kontrolė… ‘Nu šakės’ – pagalvojau. Šį kartą tai buvo autobusiukas. Jie laiko negaišta ir nežiūri moksleivio pažymėjimų. Prasmukau… Kitoj stotelėj išlipau ir laukiau 16 troleibuso. Atvažiavo įlipau, nuėjau link vidurio, bet kažkaip atsisukau atgal, o ten gi Marija su Egle sėdi… Tokios išblyškusios, išsigandusios šušivėlušiaiš plaukais. Papasakojo, kad kaip tik kalbėjo apie dvasias ir labai išsigando, nes buvo taip: važiavo troleibusu, atsisuko atgal pažiet ir pamatė, kad kaip tik važiuoja 43 autobusas, kuris tinka Marijai. Svarbiausia, kad pamatė tai abi… Po kurio laiko vėl atsisuko ir ten jau buvo 46. Che. Juokingai skambėjo, bet juk visko būna. Ir šiaip buvo blaivos… Po to, kai jos išlipo, atsisėdau į jų vietą gale. Man labai sunku žiūrėt žmonėms į akis (ypač nepažįstamoms merginoms). Ir priešais kaip tik sėdėjo 3. Žiūrėjau vienai iš jų į akis. Ji tai pastebėjo ir labai labai šaltu žvilgsniu stengėsi ‘nepasiduot’. Bet valdžiausi ir akių nenusukau. Laimėjau ‘dvikovą’. Net geriau pasijutau, kai ‘perlipau per save’. Išvis paskutiniu metu daug daug daug labiau savimi pasitikiu. Bet manau, kad tai nėra labai gerai. Tapau per daug linksmu ir daug juokaujančiu. Reikia nebepliurpti, ko nereikia. Šiandien iš 2,5 litrų vandens išgėriau vos tik 2 litrus. Bet šiandien atleistina… Ai, beje, kažkurią dieną pastebėjau, kad mano blogas buvo surastas įrašius ‘Žlioba’ į google.lt… Ot kietas. O karas keliuose tęsiasi.

Vakar buvau ajurvedoj. Čia kaip ir medicinos centras ar kažkas panašaus. Dariausi ‘tyrimus’. Bet labai įdomus jų būdas. Tipo atsisėdu, duoda į kairę ranką apvalų metalinį daiktą iš kurio dar eina laidelis į aparatą su skale (nuo 0 iki 100). Iš to aparato dar eina laidelis į kažkokį padėkliuką, kuris keistai sužymėtas. Vidury jo yra didelis apskritimas. Ir dar iš aparačiuko eina laidelis į tokį kaip vąšelį (galiukas toks pat). Tada motera paima dešinę ranką ir su tuo ‘vąšeliu’ bado nestipriai. Ir tada aparačiukas rodo skaičiukas. Heh. Kiekvienas taškiukas ant rankos yra vis kitas kūno organas ar kažkas tokio panašaus. Norma yra 50. Na, pradėjo mane ten tyrinėt… Po poros ‘organų’ jau matėsi visas blogis… Skydliaukė faktiškai nedirba. Viskas pas mane viduj išdžiuvę. Sakė, kad esu tiesiog išgręžtas. Šiaip jo – vandens geriu labai mažai. O mano kūno svoriui reikia beveik 3 litrų per parą… Vienintelis ‘organas’, pelnęs 50 taškų – prostata… Che. Visgi dar matosi jaunystė… Po to ant to padėkliuko dėliojo skirtingą mineralinį vandenį (tiche, neptūnas, hermis)… Paliko stovėt ‘Hermį’. Po to ant padekliuko dėliojo tabletes. Su skirtingu jų skaičiumi, skirtingomis rūšimis. Skaičiavo, tikrino, spaudaliojant mano ranką ir gavosi taip: turiu gerti ‘Hermis’ mineralinį; 3 skirtingas tabletes… Vietoj to mineralinio geriu vandenį su druska (į 2 litrus – 3 gr. druskos). Atrodo nedaug tos druskos, bet jaučiasi – panašiai kaip mineralinis ‘Vytautas’. Šiandien tik 0,5 reikėjo išgert. Ryt 1 litrą, poryt 1,5, penktadienį 2 litrus, o nuo šeštadienio visą mėnesį – 2,5 litro. Ech. Sunkoka. Turiu tai gert 30 min iki valgio ir 2,5 valandos po valgio… Tabletės 3 skirtingos: vienas jų reikia gerti po vieną ryte po valgio, kitas reikia gerti po vieną du kartus per dieną – 30 min iki pietų ir vakarienės, trečias reikia gerti 22 valandą. Na, puse velnio. Šiaip, turėtų labai pagerėt po to. Sunku patikėt, bet yra gyvas pavyzdys, kam suveikė. Todėl aklai tikiu. Prieš kelias dienas sugalvojau, kad reikia visus savo blogus (šis, BPlius, Sapnų ir UniBike) sujungt į vieną. Sapnus jau perkeliau čia. Sugalvojau labai gerai – BPlius, Sapnų ir UniBike blogų nauji įrašai nesimaišys tarp dabartinių įrašų – juos bus galima pamatyt tik paspaudus nuorodas blogo viršuje – žaliame fone virš paveiksliuko. Bet naujausius įrašus galima sekti ir pagal ‘Paskutiniai įrašai’ apačioj (rodo 10). Va, kokios naujienos (ir kiek jų daug). Beje, dar turiu ir hey.lt skaitiklį. Man patinka jo statistika. Į puslapį užeina arba mano draugai, arba tie, kurie suranda blogą per google. Dažniausia paieška – vaizdų paieška su raktiniais žodžiai ‘Audi‘, ‘Audi 100‘, ‘Sena Audi‘, o šiandien buvo ir ‘Audi 70‘… O pas mane bloge paveiksliukas vos viename įraše. Lietuvis be Audi neįsivaizduojamas. Kadangi blogą papildė ir sapnai, kuriuose kelis kartus paminėta Audi, tai mano blogas bus geriausiai žinomas tarp Audistų. Ir va net šiame įraše žodis ‘Audi’ paminėtas 8 kartus.