Tarakonaz

London, Baby! Outro.

Day 1 – Liepos 25 – Penktadienis: lėktuvas nebuvo anksti, todėl visas rytas buvo skirtas lagaminų krovimui – rūbai, įvairūs krovikliai, 4 blokai cigarečių and stuff. Taksi – VW Passat universalas – visai kaip Žliobos senasis. Oro uoste buvom gerokai anksčiau prieš skrydį – gal kokiomis keliomis valandomis. Taip būna visada, nes mama mėgsta atlėkti anksčiau, kad po to būtų galima ramiai laukt lėktuvo be jokių baimių pavėluoti. Duty Free dar nusipirkom 2 blokus cigarečių, nes pasirodė, kad visgi 4 blokai nėra leistina riba. Aš dar pagriebiau Mentos kramtomos gumos, nes kitokios nebuvo – kainavo 10 litų ir vieną centą. Dėl to vieno cento teko eiti atgal prie vartų, kad mama man jį duotų. Guma velnioniškai brangi, bet labai skani, patogi pakuotė ir jos daug – 45 gabaliukai – dar man jos liko. Su mumis tuo pačiu lėktuvu skrido ir dar du čiuvai pas tą pačią šeimą kur ir mes – prieš skrydį įkalė. Lėktuvas vėlavo 30 minučių – dar nieko baisaus, nes prieš mus turėjęs kilti lėktuvas vėlavo beveik 2 valandas. Skrydis buvo sklandus, nieko neįvyko apie ką galėčiau papasakoti. Iš oro uosto važiavom traukiniu iki St. Albans miestelio (važiavom apie valandą ir 30 minučių) – nuo ten mus paėmė su Audi A6 (C4) universalu (2,0l, automatas). Netraukia, vienareikšmiškai. Galiausiai atvažiavom į Welwyn Garden City, kur ir apsistojom – ramus, gražus angliškas miestelis – visai kaip filmuose. Traukiniu iki King’s Cross stoties Londone – 25 minutės. Man teko laimė miegoti palėpėje – viskas būtų idealu (nes mėgstu palėpes), jei ne tai, kad negalėjau vaikščioti išsitiesęs. Tačiau tai nesukėlė keblumų, kadangi ateidavau tik miegot, nevaikščiodavau. Kai visi pasidėjo daiktus, nuėjome į kiemą, susėdom aplink stalą (kurio viduryje įdubimas lauželiui). Pradėjo kepti šašlykai, lietis alkoholis – aš gėriau kažką panašaus į MIX ir nedaug – daug smagiau buvo stebėt kitus, kurie svyravo. Maniau, kad tai įdomu, kol nepamačiau tikrai įdomaus dalyko – vienas iš geriančių buvo labai apsiskaitęs (gėrė nedaug, beje) apie Staliną ir Hitlerį. Net nepajutau, kaip praėjo naktis, nes įdėmiai klausiau jo pasakojimo (kol kiti ūliavojo)… Tądien net nėjau miegot – dėl poros valandų neverta. Dienos pastebėjimai: visi važiuoja labai tvarkingai, tvarkingi ir automobiliai; keliuose labai daug žiedų, sankryžų mažiau.
Day 2 – Liepos 26 – Šeštadienis: nemiegojau, todėl nereikėjo keltis, todėl ir nereikėjo laukti eilėj į vonią – buvau pirmas. Dienos planai – pamatyti sargybos pasikeitimą Buckingham rūmuose, turistinis autobusas po visą Londoną, Mamma Mia miuziklas. Viskas atrodė lyg ir neblogai, bet į sargybos pasikeitimo pradžią nespėjom, nes du čiuvai dar buvo pagirioti po penktadienio, jie nespėjo taip greit eit. O jau kiek žmonių daug buvo ten! Vėliau griebėm autobusą – labai įdomiai pasakojo per ausines, blogai tik tiek, kad kartais stovėjome kamštyje, bet čia smulkmena. Autobuse dar sutikom dvi lietuvaites. Išlipom Trafalgaro aikštėj, šiek tiek pavaikščiojom, nuėjom į kinų kvartalą, o vėliau nuėjom į Leicester aikštę – laukėm kelių žmonių, su kuriais nuėjom pavalgyti. Valgėm kinišką maistą už 5 svarus – sumoki ir gali valgyt kiek telpa, gali vis nueit dar įsidėt, bet už gėrimus moki atskirai. Pasirinkimas nedidelis, bet ganėtinai skanu. Pavalgėm ir nuvarėm į ‘Mamma Mia’ miuziklą – nerealus! Kokia muzika, kokie aktoriai – fantastika. Labai patiko, bet ‘We Will Rock You’ prieš 3 metus patiko labiau vien dėl muzikos – labiau atitinka mano skonį. Grįžom vėlai naktį. Dienos pastebėjimai: iki žemės graibymo girti žmonės man sukelia pyktį ir neapykantą.
Day 3 – Liepos 27 – Sekmadienis: šią dieną du čiuvai, kurie visada gėrė, turėjo išvažiuot, todėl į miestą varėm be jų. Planai – laivas, parkas, zoologijos sodas, Camden Town. Plaukiojimas laivu nesukėlė jokių įspūdžių, nes prieš 3 metus jau plaukėm. O štai parkas ir zoologijos sodas – labai labai sužavėjo. Parkuose tvarkinga, ramu, gaivu, gražu ir šiaip nuostabu, o zoologijos sode gyvūnams suteikiamos geresnės sąlygos nei Kaune. Zoo sode buvom ilgiausiai, nes laikas praslinko nejučia. Vėliau – į Camden Town. Ten ir pavalgėm – vėl kiniškas maistas, vėl valgai kiek nori, bet reikėjo mokėt 12 svarų kiekvienam žmogui (7 svarai darbo dieną). Tačiau koks čia pasirinkimas, kokia aplinka ir koks nuostabus skonis! Nepamenu, kada buvau taip skaniai pavalgęs. Kai išėjom iš kavinės, nuėjom pirktis suvenyrų – pagriebiau sau plakatą su ‘Underground‘ logotipu, modeliukų. Tuomet namooo.
Day 4 – Liepos 28 – Pirmadienis: prieš išvažiuojant iš Welwyn Garden City į Londoną, užbėgau į žaidimų parduotuvę. Radau tai, ko ieškojau Vilniuj – originalų, klasikinį Super Mario. Tuo pačiu pagriebiau ir dar 3 žaidimus, nes tuomet kaina tik po 5 svarus (22 litai, kai Vilniuj 35). Važiavom į Londono akį. Iš ten atsiveria nuostabus vaizdas – visas Londonas kaip ant delno (kaip banaliai skamba). Taip pat labai smagu prieiti prie pat stiklo ir žiūrėti į apačią. Iškart po to, šovėm į akvariumą, kuris yra visai šalia – labai įdomu buvo pamatyt rajos apačią (kažkur tarp nuotraukų yra). Suvenyrų parduotuvėj pagriebiau labai gražų atviruką (kuris visiškai nesusijęs su akvariumu). Tuomet mama norėjo eit į St. Paul Katedrą. Aš labai principingas ir nėjau – su viena mergina likau ant suoliuko, ji užmigo. Kai galų gale mamai ten atsibodo, nutarėm išgerti Starbucks kavinėj ko nors gaivaus. O ten tikrai yra didelis pasirinkimas. Užsisakiau Frappuccino (labai tikiuosi, kad kas nors panašaus bus Coffee Inn arba Double Coffee Vilniuje). Tiesiog pasakiška gaiva ir skonis. Sekanti stotelė – tabako parduotuvė, nes merginai, kuri buvo kartu, sloga, o mėtinis (nr99) Snuffas labai padeda. Aš šiek tiek irgi paėmiau – kažkuo užsikabinau už Snuffo (negerai, oi negerai). Galiausiai ėjom į The London Dungeon – tai vaizdžiai papasakoti siaubingiausi Londono įvykiai istorijoje – ir gaisras, ir Džekas Skerdikas, ir panašiai. Buvom girdėję atsiliepimų, kad ten labai baisu, tačiau taip tikrai nebuvo. Įdomu, patiko, bet tikrai ne baisu. Tiesa, buvo baisu atrakcione pačiame gale – atsisėdi į kėdę, tave pakelia aukštai ir tada staigiai paleidžia žemyn (ir nufotografuoja). Visi rėkia, matosi baimė nuotraukose, o aš, štai, kažkodėl supykau. Vakare mama buvo susitarusi susitikti su savo buvusia klasioke – su jos dukra praleidau visą vaikystę (aš vyresnis viena savaite). Labai buvo smalsu pamatyti ją po tiek daug metų. Pamačiau. Pasilaikysiu nuomonę sau, nėr čia ko.
Day 5 – Liepos 29 – Antradienis: ekskursija autobusu. Windsoro rūmai labai didingi, nesitikėjau tokių – viduj pasakiškai gražu, prabangu. Gaila, kad negalima fotografuoti. Ypač įspūdį paliko skydų kambarys – poros šimtų kvadratinių metrų kambarys pilnas skydų, kurie iškabinti ne tik ant sienų, bet ir per visas lubas. Vėliau – Bath miestelis ir romėnų pirtys. Gražus miestelis, bet ten jaučiausi prastai – pusiau juokais, pusiau ne sakiau, kad aš gyvenau jame praeitame gyvenime. Anyway, energetika man buvo neigiama. Prie pirčių vyko vienratininko pasirodymas su žirafa (kažkur tarp nuotraukų yra). Netoli vienratininko scenos prie suoliuko buvo baisūs dideli pilki šunys – niekada nebuvau tokių matęs ir netikėjau, kad būna tokio dydžio. Arkliai. Luckily, iš miestelio išvažiavom gan greitai (iškart pasidarė geriau, dingo galvos skausmas ir svaigimas). Važiavom į paskutinį ekskursijos objektą – Stonehenge – mistiniai akmenys (trumpai tariant). Mane jie žavi būtent tuo mistiškumu – taip pat kaip piramidės and stuff. Kelionė baigėsi ir nurūkom autobusu atgal į Londoną.
Day 6 – Liepos 30 – Trečiadienis: automobilių paroda! Mama ryte su drauge išvažiavo į Kew Garden, o aš likau snaust – pramiegojau truputį, bet per 15 min susiruošiau ir išėjau nevalgęs. Didžiausias malonumas vaikščioti vienam po svetimą miestelį, po Londoną, važinėti požeminiutraukiniu – labai nesunku susiorientuoti, viskas labai aiškiai nurodyta ženklais. Kai turėjau persėsti į DLR, pranešė, kad dėl kažkokiu nesklandumų to padaryti negaliu. Teko perplanuot maršrutą. Galiausiai nukakavau į parodą. Pradėjau vaikščioti nuo tiuningo, audio įmonių salės. Ten buvo automobilių modeliukai. Aš labai labai norėjau BMW M3 E30, bet kaina – 55 svarai. Aišku, jo kokybė ideali, bet aš tiek neturėjau (15 svarų kainavo travel card, dar 15 – bilietas į parodą, todėl tik 30 man liko). Šioje salėje mačiau net 2 Lotus 7 replikas (aišku, kad yra tarp nuotraukų). Vėliau – Opel (Vauxhall). Jų spalva – balta, tik naujoji Insignia buvo ir kitokių spalvų. OPC, aišku, patiko labiausiai. Cadillac, Corvette – nieko ypatingo, būna ir geriau – manęs amerikietiški automobiliai nežavi. Na, nebent Corvette ZR1, bet su tokia galia galėjo ir greitesnį automobilį sukurt – Nissan GT-R vis vien valdo. SAAB – gražūs ir santūrūs automobiliai. Manau, kad tikras petrolhead turi gyvenime paturėt ne tik Alfa Romeo, bet ir SAAB. Vėliau sustojau pailsėt prie gėrimų baro – užsimaniau paragaut Corona Extra. Labai skanu, bet į galvą nedavė – buvau visiškai tuščiu skrandžiu, bet vis vien. Vėliau priėjau eco friendly automobilių zona – visokie Smart ir blah blah blah – nefotografavau. Na, tik Tesla ir Lotus, bet man jie visų pirma sportiniai automobiliai, o tik po to – eco friendly. Renault Laguna Coupe buvau matęs jau Frankfurte, bet vis vien apie ją pasisukiojau ir nufotkinau – tikrai graži. Užkalbinau vieną iš Renault atstovų. Paklausiau kodėl jie jos negamins. Pasirodo, kad gamins, bet ji taip neatrodys – nu vapšė… Spalį turėtų pasirodyti serijinis modelis. Mazda visai nieko naujo neparodė – tik truputį atnaujintą RX-8. Nufotkinau Mazda 6 – vis dar tampo į parodas. Nissan stende tik GT-R mačiau – tik išėjęs iš parodos supratau, kad kitų Nissan modelių nemačiau (bet buvo). Honda stende – du sportiniai mažyliai – Cabrio ir Coupe, OSM ir CR-Z. Suzuki Kizashi sužavėjo ir čia – ne tik Frankfurte… Bet daugiau nieko labai gero Suzuki stende ir nebuvo. Toyota ir Lexus stende – gražuolis LF-A (mano nuomone, panašiai atrodys NSX), bjaurusis Hybrid I (mano nuomone, panašiai atrodys Prius) ir Aygo Crazy (mano nuomone, reiktų sakyti ‘I (Ay) Go Crazy’). Prie Seat stendo užkalbinau žmogų dėl Seat Ibiza SC modelio – paklausiau, kuo jis skiriasi nuo paprastos Ibizos. Sakė, kad limited edition spalva… Pasitikslinau ar tik tuo. Taip. O stendas juk toks gražus, lyg čia būtų kažkas super duper nerealaus. Paėjus toliau, priėjau 2 supercar klubų stendus – va čia buvau vau. Gyvai pamačiau Ferrari F40 (dzin, kad senesnė už mane) ir Bugatti Veyron (reikia komentarų?). Taip pat sužavėjo 3 Spyker automobiliai (C12 Zagato, C8 Spyder, C8 Aileron), 2 Pagani Zonda, Koenigsegg CCR, 2 Wiesmann, 4 Ferrari (430, 612, 599 ir, žinoma, F40), 2 Aston Martin (DB9 Volante, V8 Vantage) ir senas, bet geras Jaguar XJ220. Po tokių automobilių, nustebinti labai sunku, bet visgi pavyko – GT Lightning elektrinis supercaras. Alfa Romeo stende labai gražiai atrodė MiTo ir 8C šalia. Bet dar gražiau – Bentley automobiliai. Kai apėjau visus automobilius, užmačiau Gran Turismo 5 stendą – ten buvo galima pavairuoti Audi R8 arba Audi TT. Atsistojau į eilę – tikrai norėjau pabandyti. Prieš mane važiavę žmonės padarė 7-8 minučių laikus su automatine pavarų dėžę. Aš išdrįsau paimti mechaninę R8. Logitech vairas labai patogus, pavaras perjunginėti labai smagu. Trasą įveikiau greičiau nei per 5 minutes – už manęs stovėję žmonės man paplojo, o aš apturėjau didelį smagumą. Žinau, kad kada nors turėsiu naujausius Playstation ir Gran Turismo. Nežinau, kada, bet turėsiu – žaisiu su savo vaiku (-ais). Po pasivažinėjimo nusipirkau Top Gear maikę (front and back) ir žurnalą. Išėjau į lauką – ten irgi buvo kur sudalyvaut, ką pažiūrėt. Labiausiai sužavėjo Westfieldai. Buvo galima jais pravažiuoti (keleivio vietoj), bet turėjau tik 5 svarus, o kainavo 10. Užtat nufilmavau. Po to nužygiavau į Honda pasirodym

3 koment. to “London, Baby! Outro.”

  1. Macist- 2008 08 28, 08:50

    Buvo idomu skaityt! =] geras straipsnis.

  2. Tarakonaz- 2008 08 28, 12:12

    Ir štai tu turbūt pirmas žmogus, kuris perskaitė iki galo… (:

  3. Chaoko- 2008 08 28, 18:14

    Negi tikrai manai, kad skaičiau ne iki galo? :p turiu nuvilti :)

Rašyti komentarą