Tarakonaz

Sušaudė

Važiavau ryte namo iš tėvo ir mane sustabdė policija. Tipo reidas ir kas antrą mašiną stabdo. Nu aš sustojau, aišku. Buvau truputį persigandęs, kad nepripūsčiau promilių, kadangi vakare prieš tai gėriau giros. Paprašė dokumentų, viską pažiūrėjo ir po to pasakė, kad ieško narkotinių medžiagų ir dėl to turi apieškot mašiną. Na aš tai neturiu ko slėpt, leidau. ieško ieško jie ten ir rado mano Nokia prikurkės kroviklį bei iPodą. Klausia “kas čia?”. Paaiškinau… Paėmė ir konfiskavo, blyn. Atidavė dokumentus ir palinkėjo gero kelio. Nesupratęs tokio poelgio, išlipau ir priėjau prie policininko. “Na, jūs tą įPodą turbūt naudojat vairuodamas, o kadangi telefonų ir panašių prietaisų vairuojant naudot negalima, dėl to aš jį iš jūsų ir konfiskuoju. Kone šaukt pradėjau, aiškint, kad iPodą aš įsijungiu prieš važiuodamas ir visą kelią jo net neliečiu – groja jis. Ne, vis vien blogai. Po gero pusvalandžio policininkas labai netikėtai atiduoda man daiktus ir palinki gero kelio. Nieko nesupratau, vienu žodžiu… Einu jau link mašinos ir dar atsisukau pažiūrėt į tą policininką. O jis kaip tik rodė savo kolegai, kuris jau stovėjo prie mano mašinos, įvairius ženklus, reiškiančius mano nužudymą (ranka per kaklą). Sulėtinau žingsnį, pakėliau rankas, parodydamas, kad neturiu jokių rimtų kėslų. Bet nepadėjo – mane peršovė. Tada aš iš kažkur išsitraukiau pistoletą ir staigiais judesiais po kelis šūvius sušėriau tiems abiems policininkams. Mane toliau varpė kulkos. Iš viso kokių 20 jų buvo pas mane. Panašiai iššaudžiau ir į policininkus. Kaipgavęs 20 kulkų, jaučiausi dar visai neblogai. Pasukau į greitąją pagalbą, pradėjau pasakot istoriją ramiai, neskubant. Moteriškė tai ten panikavo, išgirdus, kiek kulkų gavau ir kad dar šneku su ja. Nuėjau pėsčiom aš iki tos ligoninės, gal pora kilometrų. Bet jau buvo pasidarę sunku eit, kvėpuot, jaučiau, kad merdėjau. Pabudau dustantys, paliegęs labai. Kokias 10 min dar gulėjau, bandžiau atsigaut, prakvėpuot…

Rašyti komentarą