Žalio Tarakono blogas

Nors pirmame etape patyrėm fiasko, bet mes nenusiminėm, nepasiduodam ir nutarėm važiuot ir antrame etape. Šį kartą aš su Mantu pasiruošėm kur kas geriau – pasiėmėm Saulių V., mano brolį, dėl ko man į kibirą teko susimest galines sėdynes. Ir dar Saulius parūpino labai gerų racijų, kas tikrai gelbėjo. Kompiuteris, GPS – viskas vietoj. Išvažiavom. Nu biškį iš aikštelės ne į tą pusę pasukom, nu bet nieko. Visą kelią lakstėm kaip be galvos. Jėėėtau, koks mašinos laužimas, net nemalonu. Ir dar benzino kiek suvalgo!!!Anyway, nepasakosiu kiekvieno punkto iš eilės turbūt… Bet štai prie Olandų g./Antakalnio g. žiedo aikštelėj prie bažnyčios koks bajeris buvo. Sėdėjau aš mašinoj, laukiau, kol subėgios tie visi trys. Nu ir buvau netoli išvažiavimo. Ir įvažinėjo mašina. Nu aš atbuliniu pavažiavau nemažai, kad vietos apstu jai būtų. O ji blyn vis vien į mane važiuoja. Užkirto kelią tipo ir jau lipa lauk toks stambus vyrukas neprotingo veido. Pas mane kaip tik visi susėdo jau. Kaip skuodėm iš ten, eina na. Kaži, kodėl mus gaudė, ką pridarėm. Svarbiausia, kad prieš jai atvažiuojant aš kokias 3 ar 4 minutės tikrai ramų ramiausiai toj aikštelėj stovėjau. Neaišku, kas susišvietė tam žmogėnui. Long story short, mes atvažiavom 12 iš 18… Nu šakės. Taip lakstėm, o tik 12. Nusivyliau aš tom varžybom, žiauriai greit važinėt reikia!

O šį ketvirtadienį vyko tų pačių organizuojama orientacinių treniruotė. Nutarėm važiuot kur kas ramiau, neskubant, savo malonumui. Sauliaus V. net ir nekvietėm, jis tai ragintų lakstyt ir skubėt. Ramybės mes norėjom. Diiieeeve, šįkart daug sunkiau buvo kodų ieškot, nors ir į tinkamą vietą atvažiuodavom. Apie 2 valandos buvo praėjusios, kuomet mes dar Žvėryne sukiojomės. Išsikvietėm turbūt kelias pagalbas per visas varžybas, pravažinėjom 60 km, bet buvo visai faina – daug geriau, nei nutrūktgalviškai lakstyt, skubėt, laužyt mašiną. Nors ir šįkart pasitaikė su priekiniu bamperiu kliudyt bordiūrą. Apsidraskė jis biškį. Nu ir blyn, pamečiau lempų apipurškimo plastmasę vieną, kas labai labai liūdna, kadangi labai retai ant 106 tokie būna. Nežinau, kur aš rasiu jį nusipirkt. Reikės turbūt tiesiog kamštuką susirast, kuris uždengtų tą skylutę. Sucks, karočia. O šiaip šiose orientacinėse mes visgi buvom net 6!!! Tai ne taip jau ir blogai. Nu ok, dalyvių tai iš viso tik 7 buvo, nu bet vis vien.

Nemanau, kad dar dalyvausiu orientacinėse. Vilniaus gatvės tam ryškiai netinkamos, gaila mašinos. Per slalomus mašinos nėra taip drožiamos, kaip per orientacines.