2011 10 22 13:29
Aktualijos
Pastaroji savaitė buvo sunki. Psichologiškai. Keturias dienas iš eilės man nesisekė! Na, dauguma aišku sakytų, kad čia smulkmenos, nes taip ir yra, bet kai tos smulkmenos nutinka kasdien, tai nori ar nenori, nuotaika vis vien prasta ir stresas, nervai padaro savo – pyksti ant visų, ant savęs ir ant nieko, nesuprasdamas, kas darosi ir kodėl taip nutinka.
Šeštadienis. Važiavau į Kaune vykstantį studentų slalomą. Na, atstumas tai šiaip ar taip nemažas nuvažiuotas vien dėl slalomo (bet pats slalomas buvo nemokamas, kas biškį atpirko viską), todėl norėjau gerų rezultatų. Pirmas važiavimas – visai ok, jei nebūčiau kliudęs vieno kuoliuko. O štai antrame važiavime pamiršau vieną kuoliuką apvažiuot – neįvykdymas… Kaaaip abydna buvo – konkurencija buvo minimali. Ir nors ta pergalė ar prizinė vieta būtų buvus menkesnė už 4 vietą SVC slalome prieš porą savaičių, bet turėčiau taurę. Bet negavau. Liūdnas važiavau į Vilnių ir mintyse buvo tik viena frazė – “važiavau į Kauną vien tam, kad susimaučiau”.
Sekmadienis. Long story short – nugriuvau (nepasakosiu kaip – juokinga ir gėda). Susiplėšiau fuckin’ striukę, nusibrozdinau alkūnę, delną, kelį, biškį batus suplėšiau… Visgi greitis, prie kurio nusibatoninau, buvo apie 20-30 km/h… Tai va kelias diena skaudėjo viską, dabar tai jau ok.
Pirmadienis. Atsisėdau sau paskaitoj, pasidėjau kompiuterį ant stalo ir reikėjo praleisti P. G. – nu tai aš pakilau, užkliudžiau staliuką, anas užsilenkė ir nukrito kompiuteris. Zjbs. Pakėliau, įsijungiau – klaviatūra neveikia. Tiksliau, veikė S, M ir N mygtukai, o kiti – ne. Dar biškį bandžiau spaudinėt, tai ir dalis kitų pradėjo veikt. Biškį pagooglinau (labai jėga googlint renkant tekstą iš pavienių raidžių ir copy-pastinant jas) ir radau, kad tiesiog galėjo atsijungti laidelis nuo motininės. Grįžęs namo išsiardžiau ir pamačiau, kad tikrai taip – prijungiau viską atgal ir kompiuteris normaliai veikė! Visa laimė! Bet tas kelias valandas po “nelaimės” vis vien buvo neramu ir liūdna dėl kompo.
Antradienis. Pabuvau paskaitose, grįžau namo – viskas ok, nieko nenutiko. Dar mamai net pasakiau “šiandien nieko nenutiko”. Bet vakare turėjau važiuoti padirbėti su Pežuku. Nu tai važiavau važiavau, pasigirdo klaksėjimas (tikrai maniau, kad vėl indėklai prasukti), sustojau ir dėl viso pikto nevažiavau niekur, pasikviečiau motoristą, tai parsitempėm į garažą… Tai jis irgi galvojo, kad gali būt indėklai. Tipo pagal šią teoriją būtų taip, kad nupirkau variklį su prasuktais indėklais į kurį buvo supilta medaus ir po 800 km, kuriuos jau nuvariau, tiesiog išsiplovė ten viskas ir atsiskleidė. BET šitą teoriją atmetėm, nes garsas kiek kitoks ir + jis beveik baigiasi, kai įminta sankaba. Tad veikiausiai problema greičių dėžėj! Vat. Hipotezė: guoliai kokie nors šūdą mala. Nu irgi nieko gero, aišku, bet bent jau ne variklis. O kol kas galiu važinėt, nes vis vien tvarkyt reiks jau, o kažką blogiau padaryt sunku (ir gal nepadarysiu). Trauka, bėgių perjungimas OK. Vienintelis minusas – garsas. Jokių kitų pašalinių dalykų nėr. Bet kokiu atveju, tai – papildomos išlaidos. Ir nervų kiek suėdė, eina na…
Ir štai po tokių 4 dienų nenorom pradedi galvot apie visokias nesąmones. Ypatingai lindo mintys apie karmą – aš kaip tik dabar kasdien (dažniausiai prieš einant miegot) žiūriu serialą “my name ir Earl”, kuriame vyrs taiso savo klaidas, nusikaltimus tam, kad gyvenime labiaus sektųsi. Kai ką nors daro negerai – karma atsiunčia jam bėdą. Prisižiūri žmogus tokių serialų, tai ir sau bandai pritaikyti ir galvoti, ką darai blogai. Aš žinoma sugalvojau ir pradėjau daryti kitaip ir kol kas nieko blogo nuo antradienio nenutiko. Bet realiai tai nesąmonė, sutapimas čia, ane? Anyway, kol nenutiko nieko blogo, reikia džiaugtis.
Štai vakar sugalvojau susitvarkyti, atsinaujinti biškį blogą. Man labai patinka preciziška tvarka tokiuose dalykuose ir malonios smulkmenos. Pvz: padėka blogo apačioj! Bet ji jau senokai ten, metus kokius tikrai. O vakar aš atsinaujinau nuorodas (pridėjau “balandžius teroristus” – draugo (bent jau taip supratau) blogas) ir ikonėles – dešinėj pusėj jų dabar 10, o ne 5. Ten nuorodos į mano dalyvavimą kituose puslapiuose – soc. tinkluose ir panašiai. Kai pažiūriu, tai visai nemažai web tarnybų naudoju: Facebook, Tumblr, Picasa, Foursquare (kurį, beje, LABAI rekomenduoju – tam reikia išmaniojo telefono), Vibe.lt, Last.fm, Vimeo, Youtube… Ar ne per daug?
2 koment. to “Aktualijos”
Nepergyvenk, visiems taip karts nuo karto atsitinka. Prisimenu kaip man per skubėjimą iš kuprinės iškrito laptopas, tiesiai ant šlapio ir šalto asfalto. Teko truputi internete pasiknaisioti, kol naują ekrano matricą susiradau. Beje, dėkui už foursquare rekomendaciją, atrodo neblogas produktas. Tik pirma reiks išmanųjį įsigyti…:)
Aš panačius atsitikimus vadinu nuotykiais kurie praskraidina niūrią nuobodybę. Aišku, tai nervina ir neretai atima iš tavęs paskutinias santaupas, tačiau yra žmonių, kurie gyvena tobulai ir jiems niekas nenutinka..Juk taip nuobodu gyvent, o va kai kartais nutinka kas nors, kas truputį apjaukia rutina, tik priverčia elgtis kitaip, galbūt susimąstyt, nusijuokt. Tikrai nepergyvenk, nuotykiai kartais būna tik į naudą.