Tarakonaz
2008 05 22 00:47
2008 05 22 00:47
Pabėgo
Kai vieną akimirką pasakai žmogui, koks jis tau brangus, o kitą jis jau bėga nuo tavęs, apima sušiktai blogas jausmas. Jautiesi išduotas, ištvirkintas ir paliktas gulėti, numestas belenkaip.
Kai tave numeta, dar spėji pamatyti ją nubėgančią. Ir ji įsivaizduoja, kad ji nieko nepadarė, ji net nenumano, kad mane numetė. Jeigu tik aš jai tai būčiau pasakęs tiesiogiai, o ne kvailomis užuominomis… Bėglė nebūtų bėgle.
Kokia tikimybė, kad ji yra toji banalioji vienintelė? Kokia tikimybė, kad ji atsakys tuo pačiu, jei jai tiesiai šviesiai tai pasakysiu? Mažiausia.
O dabar tu taip arti, taip šalia. Dar spėčiau sugriebti tave už liemenėlės ir tu niekur nebepabėgtum. Jaučiu tave kvepuojančią man į ausį, bet tu nieko nenutuoki.
Apsižvalgysi?
8 koment. to “Pabėgo”
Man visada labai patiko Tavo įrašai, ir šis – ne išimtis. Ir aš skaitydama tyliai Tavimi žaviuosi
Bet ne apie tai.
Žinai, sako liaudyje (iš tikro man labai negražiai skamba šitas posakis) – kas nerizikuoja, tas negeria šampano. Kartais sakyti Tiesiai, ir tikėtis, kad Tau pasiseks, yra tikrai geriau, negu ilgai Laukti.
Sėkmės, Edgarai
Tu nusipelnei būti Laimingas
Ačiū tau labai, Jurga.
Kartais rodos, kad tavo visi įrašai yra skirti tik vienam žmogui.Juk taip, ar ne?
O jei visą laiką lauksi, tik palydėdamas akimis nubėgančius, kažin ar toji laimė bus tokia,kokios tikiesi.
Ir aš tikiuos, kad vieną dieną sukaupsi visas jėgas ir pasakys Tam žmogui viską viską.
Adresatas labai įvairus. Kartais nežinomoji, kartais ‘žinomoji’… Bet nedraudžiu interpretuoti savaip.
išties žavu.
aš žinoma, daug ir dažnai švaistausi patarimais viską pasakyt, bet man pačiai prireikė tiek laiko pasikalbėt su svarbiu žmogumi. Žinoma, tai gaunasi savotiškas druskos pilstymas ant žaizdų, bet po to apima toks geras jausmas,ir išties- kaip paprasta būtų jei žmonės daugiau kalbėtų
pirma nuotrauuuka ( :
o man pasirodė truputį juokinga