Žalio Tarakono blogas

Su sąlyga, kad baigiau vairavimo mokyklą (ir išlaikiau teoriją Regitroje), šiandien pirmą kartą išvažiavau į Vilniaus gatves su Honda (mama šalia). Abaldiet, tikrai. Pajudėjau be užgesimo… Pavažiavau nuo namų iki Maximos ir pasukau Laisvės pr. link. Sankryžoje normaliai, gražiai įsukau ir važiavau tiesiai, tvarkingai ir be jokių problemų. Tačiau prie širdies chirurgijos klinikos prasidėjo visi smagumai… Užgęsau 3 kartus – tikrai jaučiasi didesnis jautrumas su benzininiu automobiliu, nei su dyzeliniu. Bet galiausiai pajudėjau ir problemos trumpam baigėsi. Kai važiavau pro savo senus namus, sekančioje sankryžoje (kur kelias į Pilaitę, kur 7 troleibusas važiuoja) per daug gazo paspaudžiau važiuojant posūkyje – automobilis gerai ant kelio laikėsi, bet mama buvo išsigandus. Už troleibusų parko, kai reikėjo sukt į Tuvlitą, pražiopsojau posūkį, sukėliau kamštuką, susinervinau, bet visgi po to kelią atlaisvinau. Dėl tech. apžiūros… Nedega gabaritinės, priekyje viršutiniai šarnyrai jau prasti, o iš duslintuvo nieko neliko. Pats nusileidau į duobę, parodė kas jam yra. Pakraupau – ten nebėra ko virinti, reikia keisti… Skylutė tai nedidelė – 1 cm skersmens, bet vos paliečiau ten, pradėjo trupėti dar… Vienu žodžiu, nieko gero. Nesuprantu, kaip tvarkė tą Hondą, jei nesutvarkė. Bet automobiliu važiuoti galima – davė lapą, kuris galioja mėnesį. Po to mamai reikėjo į Madą… Stoviu T formos sankryžoj prie Spaudos rūmų, užsidegus žaliai pradėjau judėt – normaliai, be problemų, bet Audistui su baltu Audi 100 universalu vis vien kažkas nepatiko ir jis pypsendamas ir staigiais judesiais mane aplenkė. Susinervinau dar labiau – ir taip jau nervavaus dėl gesimo… Po to Mados aikštelėj, kur yra pėsčiųjų perėja, bomžas svirduliuodamas neapsisprendė kur eit, todėl turėjau laukti… Susinervinau dar dar labiau – pastebėjau, kad už vairo esu nervuotas, jei kas blaško, maišosi ar kitaip išsišoksta. Todėl, visai to nenorėdamas, prasukau ratus – sucypė padangos, visi pažiūrėjo, bet man palengvėjo. Net nudžiugau, kad pavyko. Aikštelėje daviau mamai – piktas buvau, bijojau pats statyt… Buvau nutaręs, kad nebevairuosiu šiandien, bet laukdamas automobilyje nurimau. Pasiūliau nuvaryti paragauti Hesburger mėsainių – pakeliui dar užsukom į vieną namą dokumentų. Bevažiuojant man užkišo taksistas su Volvo, tai staigiai sureagavau ir spustelėjau stabdžius – reakciją turiu gerą. Jeruzalėje buvo linksmiausia dalis… Po to, kai paėmiau dokumentus, sankryžoj turėjau pasukti į kairę. Tačiau nepastebėjau, kad pirma juosta užstatyta – išvis maniau, kad ten vienpusis. Todėl vos vos nesusidūriau su Audi A3 – pritrūko kelių centimetrų. Situacija tokia, kad ten dvipusis kelias labai siauras ir automobilių kelkrašty negalima statyt. Kadangi turėjau pavažiuot atgal, tai tuo pačiu apsisukau. Vėliau važiavau Molėtų plentu. Ten naujas, gražus kelias. Hesburger aikštelėje pastačiau automobilį (labai lengvai, be problemų) ir nuėjom ragauti. Kai valgiau, drebėjo rankos labai… O šiaip visai skanu. Važiavimas atgal buvo ganėtinai normalus. Vienoj vietoj sustojau sankryžoje, pažiūrėjau veidrodėlyje į mikruškę, kuri buvo be šviesų. Pamurmėjau dėl to, bet pasirodė, kad ir pats buvau pamiršęs įjungti. Ir šiaip kelyje labai piktas esu – važiuoju pagal taisykles, pagal ženklus, bet labai jau rėkauju ant tų, kurie taip nedaro, užkišinėją ir panašiai. Išsilieju tai neblogai, nelaikau visko savyje – pasidaro lengviau parėkavus.
Mano išvados:

• pripratus prie benzino, problemų su gesimu nėra
• daug niurzgu, rėkauju ir pykstu, bet laikausi taisyklių – aplinkiniams gerai, keleiviams blogai
• myliu Hondą
• mėgstu vairuoti
• pirmoji avarija bus su Audi

Mamos išvados:

• vairuoju normaliai, įgausiu patirties ir vairuosiu gerai
• baisu

Pirmadienį važiuosiu į Trakus – mama pasirašė. Vadinasi, kad tikrai normaliai važiavau. 1#=47#.