Tarakonaz

Makabriškas

1. Sapnavau, kad brolio 18-as gimtadienis (realiai tai po 2 mėnesių). Aš atsinešiau degtinės butelį, pastačiau ant stalo ir pasakiau “dabar aš tave išmokysiu gerti ir mes išgersim”. Įpyliau į staparikus to gaivaus skysčio, pamokiau kaip reikia kvėpuot prieš geriant, pasakiau dar kelias smulkmenas ir išgėrėm.
2. Buvau savo darbe, dar ten buvo ir Natalija. Persirengęs lipau žemyn ir kaip tik ją sutikau. Ji turėjo kažkokį tai ritinį, bačkutę, kuri buvo aptekėjusi krauju. Nutariau ją pasekti. Įlipom pro kažkokias duris (kurių realiai nėra) ant kažkokio stogelio (įtariu, koks tai stogelis realiai, bet nenupasakosiu turbūt). O jis slidus ir nuožulnus, vos nenusijobinau apačion. Kai praėjom, patekom į lauką, prie kažkokios tvoros, surikau “stok, palauk”. Ir ji atsisukus kažką pradėjo pasakot. Kai aš sužinojau visą informaciją, pajutau, kad tapau kitokiu žmogumi. Buvo toks keistas šalčio jausmas, kažkas ne taip. Lyg vampyru būčiau tapęs vos išklausęs kažkokį pasakojimą. Ir tikrai, mane pradėjo persekiot bendradarbiai, žiūrėjo į mane baisiai keistai, kai kurie net bandė nužudyt. Norėjau pakilt atgal prie rūbinės, bet vos tik pabandžiau tai padaryt, keli bendradarbiai mane užpuolė. O aš juos sudorojau. Visur telkšojo kraujas. Pakilau į antrą aukštą prie rūbinės ir persirengiau. Norėjau išeit ir važiuot namo, bet pravėręs duris pamačiau, kad ant grindų šalia į mane piktai žiūri keli bendradarbiai. Jie patys buvo visi kruvini ir tupėjo pasirėmę į grindis rankomis. Kažkaip dar šnypštė, švokštė ar tai urzgė ant manęs. Nuspyriau anuos koja. Bėgau laiptais žemyn ir tada vėl teleportavaus į tą praeitį, kai pravėręs duris matau tuos tupinčius bendradarbius. Nespėjau spirt jiems snukin, kai prisistatė kažkokie žmonės baltais chalatais ir tuos bendradarbius susėmė, išsivežė ir galėjau grįžt namo.
3. Atvažiavom su kažkokiu automobiliu į Pauliaus B. kiemą. Vairavo Ernestas, todėl labai pavargo ir krito pasnaust į automobilių detalių krūvą, kuri išversta ant žolės. Aš, Žlioba ir Mantas išlipę pasitikimo Paulių išeinantį iš namo (senokas kaimiškas namukas). Kažką šnekėjom, persimetėm keliais žodžiais. Aš akies krašteliu pradėjau dairytis į aplinką ir pamačiau, kad atvažiavom su pilku Ford Sierra universalu. O kieme, ten biškį toliau prie tvoros, stovėjo ledinė keturdurė Sierra hečbekas – šviešiai mėlynos spalvos ir baltais ratais. Spalvos tai nekaip atrodė, bet pati Sierros būklė ideali. Dar ten pat stovėjo kitas, pilkos spalvos keturduris Sierra hečbekas. Aš tada paprašiau Ernesto, kad atrakintų savo Sierrą, kad galėčiau iš ten paimti telefoną ir nufotkinti Sierras draugui (Justui).

Rašyti komentarą