Tarakonaz

Miegančių vikšrų tvirtovė

Dar nepasibaigė, vis dar rodo per TV šį lietuvišką filmą. Aš vėl nusivyliau, o kodėl? O todėl, kad lietuviai vis dar nesugeba sukurt tokio tikrai iš visos širdies gero filmo, o naudoja pigius triukus. Apie ką aš kalbu? Paslaptingumas, vulgarumas, cenzūros stoka. Kaip suprast? Visada bandoma palaikyt kažkokią intrigą paslaptingais ir neaiškiais dalykais. Tvyro tarsi kažkokia mistika, visa atmosfera nesuvokiamai keista, verčianti žiūrovą klausinėt savęs įvairių dalykų, neva egzistenciškai gilių. Vulgarumas visur. “Kokie mes drąsūs, kokie mes laisvi”. Gausiai rodomos krūtys, seksas, kekšių kalbos apie pimpalus ir čiulpimo pamokos su visokiom “čmok” nesąmonėm. Moters pavaizdavimas gyvuliškai ir šlykščiai, bėgimas nuo estetikos – kaip koks savotiškas protestas. Toks jausmas, kad norima pasakyti visiems “mes nesame postsovietinė užguita valstybė, kurioj visi drovūs, kuklūs ir nedrįstantys kalbėt apie intymius dalykus” (nors iki intymumo šiaip čia toli), mes drąsūs ir nebijantys iššūkių, neva pateikiam viską taip, kaip yra realiame gyvenime. Visiškai ne, viskas sutirštinta ir perdėta. O jei kai kurių gyvenimas toks pat, kaip atspindėta filme, tai toks purvas nėra vertas kino ekranų. Nesakau, kad kitos panašios istorijos neturėtų būt vaizduojamos, bet pateikimas turi būt subtilus. Taip pat nesakau, kad negalima rodyt ar kalbėt vulgarių dalykų, bet tai neturi būt taip primityvu ir šlykštu. Cenzūros stokojimas irgi tera vienas iš triukų – atvirai rodomos krūtys, atvirai rodoma, kad užsiiminėjama seksu, dar atviriau parodė išsitaškiusius katino vidurius po to, kai jį partrenkia (va tai nutiko ką tik, man berašant). Tai – pigūs triukai. O tai, ką parašiau – pigi subjektyvi nuomonė. Išsityčiojau ir iš pavadinimo, kuris irgi neva labai gilus, su prasme. Bybienė čia ta simbolika (aš va irgi populiarumo ką tik siekiau necenzūruodamas keiksmažodžių. Ir kaip tai atrodo? Šūdinai, šlykščiai ir netinkamai, nes tokius dalykus reikia mokėt pateikt, kaip jau rašiau). Aš Ivanauskaitės knygos neskaičiau, nežinau kiek filmas tiksliai atvaizduoja tai, kas ten parašyta. Ir nors neskaitęs, aš vistiek pabandysiu išreikšt savo nuomonę apie pačią Ivanauskaitę. Aš manau, kad populiarumas iš dalies buvo pritrauktas dėl jos ligos. Jei ne vėžys, tokio pasisekimo nebūtų. Bet čia tik mano visiškai iš piršto laužta hipotezė. O filmas vistiek gaidiškas. Panašius pigius triukus naudoja ir “ZERO 2” kūrėjai, bet ten bent kažkoks smagumas, humoras; ten bent nesuerzino manęs ir buvo įmanoma žiūrėt.

2 koment. to “Miegančių vikšrų tvirtovė”

  1. Kotryna- 2013 01 01, 21:15

    Nemačiau filmo, tačiau skaitydama tai ką rašai apie filmą, kylą įtarimas, jog knyga tai tik idėja filmui, nes knygoje viskas pateikiama subtiliau. Asmeniškai man knyga patiko, patinka ir pati rašytoja. Jei neskaitei nei vienos jos knygos, tada nemanau, kad reiktų spręsti ir apie pačią rašytoją. Taip, ji sirgo vėžiu, bet taip pat buvo ir gera rašytoja, dėl šių dalykų pastatė filmą, o vien dėl to, kad ji sirgo…. Taigi, kaip ten sakoma – nespręsk apie knygą, iš jos viršelio…

  2. Tarakonaz- 2013 01 01, 21:29

    Tai aš ir paminėjau, kad tai tik iš piršto laužta hipotezė. Ir nemanau, kad ji išpopuliarėjo TIK dėl ligos. Bet tikiu, kad šis faktas nemažai prisidėjo prie populiarumo išaugimo :) Dėkui už nuomonę!

Rašyti komentarą