Tarakonaz

Suaugusio gyvenimas

Man jau 24 greit bus ir dar retkarčiais nesijaučiu suaugęs. Tiksliau, nesijaučiu tuo “suaugusiu”, kurį įsivaizduodavau būdavau mažas. Visada suaugėliai atrodydavo skubantys, dėl visko susirūpinę, gal net nepatenkinti. Visi neva rimti labai, susikaupę, kažkur susitelkę ir neturintys laiko “nesąmonėms”. Tai va tokiu suaugėliu nesijaučiu.

Man viskas atrodo taip paprasta. Gyveni sau, plius minus dėl nieko nesijaudini, plauki pasroviui ir tiek. Viskas labai gerai ir lengvai. Nėr dėl ko šikt miltais. Aišku, viskas gal kiek pasikeičia, kai atsiranda artimi žmonės – žmonos ir vaikai. Bet kol jų nėra – viskas toliau lengvai, paprastai, nuostabiai, puikiai, tobulai ir panašiai. O kai reikia užsiimti kokiais “suaugėliškais” dalykais, viskas visai gerai išeina. Nueini kur nors su popieriais, pasirašai – viskas išeina, viskas paprasta. Nėr sunkumų būt suaugusiu. Neva kažkokios atsakomybės, pareigos, kurios turėtų apsunkinti gyvenimą, jo išties visai neapsunkina. Visa sistema, gyvenimas jau pakankamai gražiai ir patogiai sudėliotas.

Visi tarpusavyje visai gerai susigyvena. Žmonės užima kažkokias pareigas, kažką daro ir taip sukuriama visa aplinka. Indų plovėja kavinėje dirba, nieks jos nemato, bet ji prisideda prie to kažko, kas leidžia visiems gyventi ir daryti kone ką tik nori. Ir kai pagalvoji apie tas visas smulkmenas, jautiesi bendruomenės dalis. Va tarkim žiūri visi futbolą prie Baltojo tilto. O vat kažkas pasirūpino tuo, kad ten būtų kur susėst ir per ką žiūrėt. Ir ne tik idėjiniai žmonės tame dalyvavo, bet ir juodoji fizinė darbo jėga, kuri viską pastatė ir realizavo. Ir tai tam, kad tiesiog būtų zjbs kitiems. Nu gi gražu. Kažkas va dirba kokios lentpjūvėj, ryja dulkes, o po to kažkas padaro parketą, pakloja pas žmones ir tu va vaikštai sau ant jo be galvos ar pėdų skausmo. Irgi gražu bei faina.

Bet nepaisant to visko, pačiam būna labai malonu ir gera, kai pavyksta kas nors. Turiu omeny tuos suaugėliškus dalykus. Va, pavyzdžiui, varėm pirkt automobilio iš Vokietijos. Trys jaunuoliai, gyvenimo tipo nematę, be patirties ir panašiai. Bet viskas gražiai išėjo. Ir išrinkom, ir nupirkom, ir po to aš techninę apžiūrą praėjau, užregistravau, visus popieriaus surinkau, viskas gražiai tvarkingai ir be nesklandumų. Nors kaip tik nuo liepos 1 dienos keitėsi visa TA ir registravimo tvarką ir visiems viskas buvo neaišku. Bet išeina elgtis teisingai. Va tas jausmas, kai padarai gerai ir teisingai, vienas geresnių. Priimant tam tikrus sprendimus, tas pats geras jausmas aplanko kai vėliau paaiškėja, kad tikrai teisingą sprendimą priėmei. Tarsi užtvirtina visą elgesį ir veiksmus. Tarsi kažkas pasako “elgies teisingai, eini tinkama linkme”. O tai išgirst iš kitų, kurie irgi pamato tavo veiksmų teisingumą, taip pat būna kartais svarbu.

Gražus gyvenimas, nu.

3 koment. to “Suaugusio gyvenimas”

  1. P.- 2014 07 06, 08:58

    Edgarai, o kur dabar gyvensi? Mantas pasakojo truputį apie buto reikalus, bet pasisakė tik kur patys su Greta išsikelia.

  2. Tarakonaz- 2014 07 07, 23:48

    Gyvensiu (nuo šiandien jau ir GYVENU) su broliu bute, kurį tėvas prieš kelis metus nusipirko. Kitame bute (už sienos) gyvena tėvas. Turiu savo kambarį, tai visai dar neblogai. Nelabai dabar išeina nuomotis už brangiai (ir kainos sukilusios, ir vienam be “žmonos” sunku pakelt nuomą), nes noriu laikytis C, CE ir D/DE kategorijas, tai palauksiu iki lapkričio/gruodžio, kai bus nuomos kainos nukritusios. Žinai, studentai būsimi jau po truputį ieško butų, dėl ko kainos pakilusios. Randuosi Naujininkuose.

  3. P.- 2014 07 08, 08:20

    Aha, viskas aišku. Būtų neblogai susitikt pachattint plačiau apie kategorijas ir gyvenimą Naujininkuose. Some day.

Rašyti komentarą