2016 03 14 00:55
Sapnuoju
Buvo kaip ir klasės meetas or smth like that. Kažkokioj lauko kavinėj viskas vyko. Ir jau sėdėjo auklėtoja, beveik visos merginos, kažkiek žmonių dar iš kitų klasių (ką žinau, ką jie ten darė). Ir aš kažkaip buvau netoli ribos tarp tų stalų ir šiaip gatvės. Ir atvažiavo P. K., bet ne su Audi, o su senu Mitsubishi Pajero džipu. Ir prieky buvo trys vietos (visai kaip Fiat Multipla). Per vidurį sėdėjo garbanotas čiuvas iš paralelinės klasės (užstrigo jo vardas, bet nu visi jį turėtų žinot), o keleivio vietoj KAŽKAS. P. K. nerangiai bandė prisiparkuot kuo arčiau stalų. Aš priėjęs labai mandagiai, bet tuo pačiu ir piktai pasakiau, kad “nu, P., taigi nebūtina parkuot taip arti”. Ir šyptelėjau, taip leisdamas suprast, kad jis elgiasi kaip dickheadas. Bet prisiparkavo. Pabandžiau nekreipt į tai dėmesio. Tuo tarpu kitas P., tiksliau kolega P. B., buvo atsakingas už lauko pramogas. Padarė jis kažkokią skid’inimo juostą ant kurios buvo galima įsibegėjus slyst kaip ant ledo. Ji buvo iš panašaus medžio kaip boulingo takeliai. Blizgėjo panašiai (turbūt panašiai ir slidu). Mes įsibegėdavom ir čiuoždavom. Buvo vienoj vietoj kažkoks posūkis, kurio niekaip nepavykdavo išimt. Neįmanoma tiesiog iščiuožt iki galo. Arba reikia čiuožt baisiai lėtai norint tą posūkį “paimt”, bet tuomet vis tiek pilnos distancijos įveikt nepavyksta dėl mažo greičio. Nu ir aš P. B. sakau, kad būtų kūl, jei tas posūkis būtų statmenesnis. Kaip automobilių top speed poligonuose – važiuoji realiai vairą laikydamas tiesiai, bet iš tikro įveikinėji posūkį (važiavimas pusiau siena). Ir ši idėja jam visai patiko, bet neturėjo įrankių jos įgyvendinimui. Aš buvau vienas iš paskutinių, kurie nuėjo prie vaišių stalo po P. B. provide’intų pramogų ir pastebėjau, kad visi viską jau buvo suvalgę. Buvo likusi viena lėkštė gėrybių, prie kurios suskubo visi pramogavę ant slidžiojo takelio. Tai ir ten nespėjau. Nugriebiau paskutinį užkandžių gabaliuką – vištiena su bruknių (ar spanguolių) uogiene. Suvalgiau ir nusikeikiau. Buvau piktas, kad visi tik sėdi prie stalo ir kemša. Ir lyg to būtų negana, nepalieka dar ir kitiems.
