2016 02 22 02:30
Norisi daugiau rašyti, kad ir pievas
Iš tikro jaučiu kažkokį malonumą rinkdamas tekstą bloge. Ne tik laptopo mygtukai maloniai spaudžias, bet ir malonumas matyti rišlų (plius minus) tekstą, kurį sukeverzojau aš pats. Nesakau, kad tas tekstas kažkuo geras, bet šiaip kažkoks geras jausmas ir tiek. Nusiraminu.
Visada galvodavau per daug pasitikinčiai savimi, kad aš esu geresnis vaikinas merginai nei dauguma kitų vaikinų. Nu tiksliau, maniau, kad už mane geresnių vaikinų (buvimo santykiuose prasme) yra tik kokie 35%. Atrodydavo, kad mergina turėdama mane turėtų džiaugtis. Ar bent jau neliūdėt. Maniau, kad esu rūpestingas, ištikimas, kad mano pastovumas ir ramumas irgi yra labai geros savybės. Na, jos gal ir lieka geromis savybėmis ir dabar, bet dabar pradedu suvokt, kad nikuja nesu toks geras vaikinas. Gal rimtai man ne taip ir sekasi būti geru. Gal tie visi smurtautojai, grubesni vyrai ar šiaip mažiau dėmesio skiriantys turi kažkokių kitų savybių, kurios žavi merginas ir jos yra kur kas svarbesnės nei savybės, kurias turiu aš. Nes kiek sutinku lochų (mano subjektyvia nuomone), tai jie dažniausiai yra turėję daugiau merginų ir panašiai. Vadinasi, kažkaip jie vis tiek patraukia dėmesį. Ir net paskutinė debilė (aš tik ją vienintelę iš savo buvusių vadinu negražiais žodžiais) gi grįžo pas savo smurtaujantį marozą alkoholiką debilą. Vadinas, kažką turi, kas patraukia. Ir tai, kad mano santykiai baigėsi skyrybomis ir įskaudinimais, parodo, kad nu aš gal tesu eilinis lochas. Rimtai, mergina gal visai neturėtų džiaugtis turėdama tokį vaikiną kaip aš. Aš niekuo neypatingas. Aš gal kaip tik esu sunkaus charakterio, su manim sunku? Aš gal nežinau ko noriu iš santykių? Klausimai retoriniai, nes nenutuokiu atsakymų. Tikrai. Sunku įvertinti man pačiam ant kiek turėtų būt merginom sunku su manim. Bet įtariu, kad nelabai lengva, nes aš jas galų gale vis tiek įskaudinau. Nereikia galvot, kad aš likau neįskaudintas, bet tiesiog dabar ne apie tai rašau. Faktas lieka toks, kad aš įskaudinu merginas ir jos po santykių su manimi turbūt nepasidaro laimingesnės nei buvo prieš tai. Vat supratus tokius dalykus, norisi dar labiau nuo visko atsiribot, nes taip lengviau. Gerai gi kai lengva, kai nesunku, ane? Nu nelabai gerai. Buvimas komforte irgi nelabai gerai. Prasta terpė tobulėjimui, right? BET žmonės kalba, kad gyventi vienam, be antros pusės yra sunku. Vadinas, jei aš lieku vienas, tai visai nėra lengva ir aš nesėdžiu komforte. Ir mane tas neva nelaimingumas turėtų skatinti veikti kitose srityse. Aš tikiuos, kad toks poveikis ir bus.
Aš vis pamirštu su GTiene (nu bet kokie tobuli inicialai – automobilistiški) pašnekėt apie dalyką, kuris man irgi kelią rūpestį. Aš esu išsakęs jai nusivylimą ir nepasitenkinimą vienu žmogumi. Ir po to kai tai išsakiau, man kažkaip toptelėjo, kad aš ir pats kažkiek gal toks esu. Konkrečiau kalbant, aš paskutiniu metu susirūpinau ar neatrodau aplinkiniams pasikėlęs, pasipūtęs, užrietęs nosies. Ir dar ar mano elgesys nesuprincesėjo. Šita pastraipa yra labiau kaip priminimas man ir GTienei, kad reikia tai aptart. Ji kai skaitys, gal prisimins apie tai užsiminti. Nes aš nenoriu atrodyt pasipūtęs. Nenoriu atrodyt kitiems nemalonus kai bendrauju. Aš noriu išlikti paprastu ir draugišku. Kol kas dar toks jaučiuos, bet vėl gi, gal ir čia aš save pervertinu? Kaip matyti iš prieš tai buvusios pastraipos, santykiuose aš anksčiau save pervertindavau. Kas gali garantuoti, kad nepervertinu ir kituose dalykuose. Nors aš ilgokai jau save laikau visišku vidutiniu lietuviu. Čia teigiamai turi nuskambėt, man tai patinka, džiaugiuosi, kad nesu prastesnis nei vidurkis ir to pakanka.
5 koment. to “Norisi daugiau rašyti, kad ir pievas”
Šiaip sunervavai su savo rašiniu. Būtum gimęs po svarstyklių ženklu tai suprasčiau ir net nieko nesakyčiau, nu bet come on… Svyruoji tai į vieną, tai į kitą pusę ir nieko konkretaus nenusprendi. Vis lauki kol kažkas kažką patars, paaiškins ar parodys. Nebandei tiesiog spjausti ant to ką kiti pagalvos ar kaip tave pradės matyti ir tiesiog nesiparinant daryti tai ką tu nori daryti?
Geras aš čia vaikinas ar ne geras? Sunkus žmogus ar nelabai? Čia gerai būti komforte ar š*das? O man patikęs labiausiai – Ar neduok Dieve neatrodau pasipūtęs?
O koks skirtumas? Kiba deklaruot turi metų pabaigoj koks tu atrodai kitiem?
Rimtai, jeigu ieškai savyje problemų, tai va tau viena – tu tiesiog negali arba tau yra gana sunku paprasčiausiai pasakyti “Aš taip darau ir taip galvoju, ir man px ką tu manai apie tai”.
Kalbant apie santykius su moteriškėmis, tai negebėjimas apsispręsti ir tvirtai pasakyti, jog bus taip, kaip aš dabar nusprendžiau yra gana didelis minusas.
P.S. jei eisim muštis dabar, tai dw šeštadienį vakare, bet prieš tai į Alaus Namus užlėksim.
Čarlis šiaip geriau pritaikytas muštis. Aš irgi norėčiau prisijungt (Edgaro pusėj, jeigu jis pasirinks tokią).
:D K., patiko mintis apie deklaravimą :D Žvengt ėmiau.
Edga, kiekvienam savo kirvis po kaklu prikabintas ;) galim atleist daug silpnybių žmonėm su skirtingais charakteriais jei randam sau paaiškinimą, kodėl tas ar anas žmogus traukia. Ne kiekvienam duota protaut tiek tu ar aš, ar bet kas kitas skaitantis tavo blogą galvoja. Daug kam pagrindinė gyvenime motyvacija – tiesiog gyvent. Mano vyras to geras pavyzdys. Aš pabandau ką užfilosofuot ir gaunu eye roll :D nes jis labai paprastai žiūri į gyvenimą. Abu esam omg kokie skirtingi (rimtai, kol kas vienintelis bendrumas yra požiūris į klientų aptarnavimą), bet tas veikia teigiamai, jis man neleidžia pasinert į va tokius svarstymus kaip tu ką tik (labai demoralizuoja, ne?), o aš priverčiu pagalvot apie, na, šiokias tokias ambicijas.
Nesutinku su K. kad turi būt px, ką apie tai mano kiti – socialumas yra reikalingas – visada reikia turėt saują bendraminčių. Viskas su tavim gerai, tik gyvenk iš žvenk. Poroje būt geriau nei vienam, bet NE SU BET KUO POROJE. Geras santykių kriterijus though.
O jei tau debilų santykiai su debilėm atrodo pavyzdiniai, tai dieve padėk, pats supranti, kad ten em.. poreikių lygis yra paprastesnis ir išsamūs psichologiniai nagrinėjimai ne tuštutėm :D
Kaip ir teko jau išsakyt mintis tiesiai Vytui K. į veidą, bet gal reik užarchyvuot jas ir čia. Kad ir kaip bepažiūrėsi, kad ir kaip bevartysi, nu vis tiek nesmagu kitų akyse atrodyti dickheadu. Tipo gal ir būtų galima spjaut į tai, ką kiti pagalvos, bet aš pats geriau jausiuos, geriau apie save galvosiu ir ramiau miegosiu žinodamas, kad aplink nėra baisiai daug žmonių, kurie apie mane galvoja, kad aš kažkoks pasikėlęs lochas. Aš nenoriu kitų akyse toks atrodyt ir vis tiek laikausi nuomonės, kad nieko blogo, kai kitų nuomonė yra svarbi. Galų gale, jei nebūčiau toks, koks esu dabar ir bandyčiau dėt skersą ant visų aplinkinių nuomonių, gal mano draugų (ir skaitytojų) ratas būtų visai kitoks. Tas pats Vytas čia gal net nekomentuotų.
Tiesa, dėl negebėjimo tvirtai kažką pareikšti ar paprieštarauti, tenka tik pritarti, kad tokią silpnybę turiu. Ir vis bandau išmokt drąsiau reikšti savo nepritarimą ar kažką tokio. Tai po biškį gal ir pavyksta.
Kurį laiką galvojau ar atsakyti ar ne, nes pradedu jausti, jog kažkaip pernelyg kišuosi į tavo gyvenimo supratimą. Bet visgi, laikantis tos pozicijos, kurią išsakiau ir vardan sveikos diskusijos:
@ Chaoko: atvirai pasakius nepagaunu ryšio tarp savo nuomonės turėjimo ir rizikos socialumui. Jeigu turi omeny, jog pradėjus tiesiai šviesiai, nesibaiminant sakyti, jog tavo supratimu yra taip, o ne kitaip – kyla grėsmė kažką įžeisti ir tokiu būdu tapti socialiai atstumtinu – mano nuomone tai yra visiškai priimtina rizika vardan to protavimo, kurį minėjai. Priimti kitų primestą tvarką ir tylėti, jog neduok Dieve nepasirodytum pernelyg “arogantiškas” – aš galvočiau, jog būtent tai yra nesveika, tačiau čia yra lengviausias kelias, kuriuo, turbūt, dauguma ir pasuka.
@Edgarai: Nežinau kodėl padarei išvadą, jog turi atrodyti “dickhead’as” ar “lochas” vos tik aiškiai ir tvirtai pasakysi savo nuomonę ar nesvyruodamas priimsi tvirtą sprendimą. Greičiausiai neteisingai perteikiau savo mintis, nes man susidaro įspūdis, kad leidau suprasti ale “šnekėk belenką, belenkam ir bet kada”. Na minimalius etikos principus net ir aš turiu, todėl ne tik, kad pats nepraktikuoju minėtos “filosofijos”, bet ir nesiūlau niekam kitam. Prisiminus mūsų pokalbį praėjusią savaitę po kino filmo: jeigu taip nutiktų, kad dalyvaučiau pripažintų Lietuvos menininkų pobūvyje ir pasakyčiau, jog mano nuomone Saukos paroda buvo tiesiog nuostabi (turint omenyje, jog šis žmogus gana skeptiškai vertinamas toje terpėje, kaip suprantu). Ar man turi rūpėti, kaip aš dabar atrodysiu? Ar aš turėčiau kažkam atsiskaitinėti už savo asmeninę nuomonę, už sprendimą, jeigu tai realiai yra tik mano vieno reikalas?
Matai, problema yra iš esmės ne tavyje, jog tu išdrįsti pasakyti ar padaryti kažką, kas tavo aplinkos žmonių gali būti įvertinta neigiamai, problema yra tuose žmonėse, kurie priprato tave matyti daugeliu atžvilgiu kaip nekonfrotuojančią asmenybę, kuri pirma bus linkus ieškoti kažko blogo savyje, ir tik paskui, gal paskui pradės žiūrėti ir į kitus. Viskas ok, jeigu žmogui taip tinka ir patinka, bet aš tik noriu parodyti, jog tikrai nėra nieko blogo, jeigu tavo mąstymas nesutampa su daugeliu. Kaip ir minėjau, čia ne tavo problema, o tų žmonių, kurie nesugeba priimti kitokios nuomonės nei jų pačių.
Taigi, grįžtant prie pradinės temos – sustoti paanalizuoti save ir pamėginti pastebėti savo trūkumus – puiki praktika saviugdai. Jeigu kažką surandi – galima pataisyti arba bent jau tiesiog žinoti ateičiai. Problema mano manymu, atsiranda tada, kai tu tik stovi, analizuoji ir nieko daugiau nedarai. Kam tada visa tai?
Būtų gal visai nieko jeigu kas įteiktų gyvenimo instrukcijas “User Manual”. Kai iškyla problema, atsiverti puslapį “a nu, ok, reikia spausti šitą” ir judi toliau. Visgi bent jau kolkas aš matau tik du būdus slinkti tolyn – laukti kol kas nors tau duos nurodymą ką daryti, arba surizikuoti ir priimti sprendimą pačiam. Priminsiu dar, kad pirmasis variantas tai lengviausias kelias, kurį dauguma ir pasirenka. Taigi, galima daug šnekėti, filosofuoti ir mąstyti “kaip galėtų ar turėtų būti”, bet tikras judėjimas prasideda tada, kuomet “spjauni ant kitų nuomonės ir PRADEDI DARYTI tai, kas tavo nuomone atrodo teisinga”.