Žalio Tarakono blogas

Trečiadienį po anglų įskaitos (9) pradėjo skaudėt ir svaigt galva. Maniau, kad tai įprastinė reakcija į visą patirtą stresą, kadangi po lietuvių įskaitos (10) buvo taip pat. Deja.
Ketvirtadienį į mokyklą ėjau sergantis vien dėl fizikos. Jos nebuvo.
Penktadienį nebepasirodžiau mokykloj – variau į polikliniką. Kai paklausiau gydytojos ar man angina (nes jau buvo anksčiau, o simptomai tokie patys), atsakė, kad prie anginos prisidėjo ir faringitas, nes štai ir nosis teka, ir panašiai… Išrašė antibiotikų, jei pablogėtų.
Šeštadienį pablogėjo – silpna, viską skauda – nei vaikščiot daug galėjau, nei kalbėt, nei šiaip ką veikt. Visą dieną prasnaudžiau ir pragulėjau. Vakare susitikau su draugais antibiotikais (vaikystėj vadindavau narkotikais).
Sekmadienį jaučiausi geriau.
Pirmadienį išvydau kupiną ramybės Pauliaus veidą. Išties kažkoks toks nekasdieniškas jis buvo. Susukom kelis dielus.
Šiandien vėl buvau poliklinikoj. Gavau naują med. kortelę sena pavarde, todėl jau truputį nebegraži, nes taisė su korektoriumi. Užtat seną kortelę gavau namo! ‘Saugiai laikyk, nes gali prireikt karinei tarnybai’. Šią savaitę sakė neit į mokyklą, bet aš galbūt pasirodysiu ketvirtadienį. Arba ne.

Ir išties visas šitas sirgimas truputuką į naudą: apmąsčiau labai daug dalykų – visokių įvairiausių; atsinaujinau blogo dizainą; apsitvarkiau truputį; pailsėjau ir atsigavau po įskaitų.

Mane gąsdina tai, kad pamatęs mažą vaiką, kelis kartus jau pagalvojau ‘o būtų visai neblogai’… 6#=116#.