2009 05 17 22:46
Poslednij zvonok
Galima sakyt, kad mokykla baigta. Išnuomotu autobusu iškeliavom mokyklon pasitikti paskutiniųjų pamokų… Muzikos mokytojos pravesta pamoka buvo nuostabi. Ne vienas susigraudino. Ji pasistengė ir apie kiekvieną parašė po eilėraštuką. Štai manasis:
Visų transporto priemonių žinovas,
Vienračių klasėje tikroji bacila,
Vairuoja ‘Hondą’, neišvengia ir avarijų,
Nors Edgaras nekaltas – kliudo jį kiti.
Šimtadienio žvaigždutė, bet dėl incidento
Ir vėl istorijos praleido kontrą legaliai…
Tvarkingas vaikis, apsiskaitęs –
Su psichologija bendrauti žada ateity.
Žinoma, skaitė ir mama, todėl sulaukiau klausimo ‘kas buvo per šimtadienį?’. Pasakiau, kad truputį išgėriau ir truputį šokau.
Bene graudžiausia akimirka tądien buvo Guodos trumpa kalba, nes sunkiausia ištvert nepravirkus tada, kai matai verkiantį kitą. Kiekvienas gavo padėkos raštus. Manasis buvo skirtas už ‘tai, kad moka vairuoti beveik viską’.
Vakare nusimatė klubas, bet atsirado tobulesnis pasiūlymas – važiuoti švęst į Pauliaus K. sodą už Grigiškių. Susirinko mūsų 22 ir penkiais automobiliais (Audi, Hyundai, Honda, Mazda, Opel) išvažiavom. MaximBazėj užsipirkom maisto, gėrimų. Išties visas vakaras, visa naktis, visas rytas sode patiko. Tingiu rišlų tekstą rašyt, todėl maybe visus pastebėjimus ir įvykius parašysiu punktais:
- Prie Maximos M. pastebėjo, kad priekinė kairė padanga truputį nuleista, todėl teko papumpuot. Labai gerai, kad orą leido tik vos vos ir nereikėjo daryt priverstinių sustojimų.
- Žaidėm Aliasą, S. nuėjo į tuliką. Grįžta ir juokiasi – mat R. neužsirakino iš vidaus, bet šypsojosi, kai S. įėjo.
- S. nuėjo anksti miegot į rūsį. Po kurio laiko visi jau buvo viduje, o lauke likom vos keli – sugalvojom nusinešt kolonėles į rūsį ir pažaist kortom. Radom S.! V. K. ieškojo pastos, nes norėjo jos privaryt S. į ausį. Deja, S. prabudo ir pasiuntė. Vėliau dar uždėjom dėžę ant S. galvos. Jis ją paleido atgal į mus ir pasakė ‘arba eikit miegot, arba eikit na***i’.
- P. K. truputį padaugino. Jam papasakojo, ką jis neva pridarė. Istorija tokia: P. K. norėjo nusideginti kojų plaukus nenusimovęs kelnių. Galiausiai užkrito žarija, pradegino skylę… Kažkaip kelnės atsidūrė ugny. P. K. buvo įsitikinęs, kad kelnės sudegė kartu su telefonu. Ryte prabudęs rėkavo ‘Kur mano kelnės?’. Kelnės atsirado.
- Kai žaidėm kortomis kamurkėj, Mn. išvydo šviesą ir sugalvojo nufilmuot. Jam pavyko užfiksuot, kaip M. pasakojo mums apie tai, kaip P. K. sakė ‘R., bliamba, ryt draginam arba einam dabar dragint iki dviejų šimtų. Du šimtai ramiai.’ – P. K. ryte pamatė video ir pasakė M., kad jis šneka nesąmones apie tuos dragus. Ir tik po to suvokė, kad M. tiesiog pasakojo apie jį, o ne apie save.
Sodo namelis buvo mistiškas – iš išorės tikrai neatrodė, kad viduj gali būt tiek daug kambarių ir lovų. Išties laikas buvo praleistas puikiai – vienas iš paskutinių kartų su bendraklasiais…
Jaučiuosi keistai dėl to, kad viskas kaip ir baigėsi… Nebebus daugiau mokyklos, bendraklasių. Žinau, kad jausiu to stoką. Tie 12 metų per greit prabėgo… 4#=120#.
3 koment. to “Poslednij zvonok”
Ir vistiek G. Hyundaju užvedė ne tas, kur viską vairuot moka. Žinau, kad tai labai kvaila, bet niekaip negaliu liautis didžiavęsis. Ir šiaip, apie mane nieko neparašei, tai. O Ernestas moka vairuot traktorių :)
Sorz, kitąkart parašysiu ką nors teigiamo.
:)))
Jo, neužvedžiau. Galiu pripažint, kad bijojau ten ką nors sugadint. Žinai, tai juk automobilis iš nepažįstamos šalies… :D Man kažkaip visai ne gėda or smth. (:
O aš manau, kad turėtum kaip ir džiaugtis, kad nieko apie tave neparašiau, nebent norėtum, kad tave prisimintų kaip ‘paskutinio skambučio žvaigždutę’. Šiaip ar taip, dar galėsi atsigriebt per išleistuves.
Tai ir gerai, kad ne gėda, sakau, kvaila būtų. Nors. Tada teisinga bent, kad aš gavau už nuolatinį tobulėjimą.
Kartais netikėtai prireikia atidėt savo interesus ir pasirūpint kitais. Be to, užuot ką nors prisidirbęs, vėliau net truputėlį apsitvarkiau gyvenimą, Edgarai, tik čia jau dalykai, kur niekam nerūpi, todėl nieks ir nepastebi. Then again, ir nereikia, nes tai asmeniška.