2007 11 12 14:01
Maniakas
Buvau sename bute. Butas, jo vieta ir viskas sutapo. Niekas nepersipynė, kaip kažkada anksčiau sapnuotame (ir čia parašytame) sapne. Buvo jau vėlu. Mama stovėjo balkone. Aš įėjau. Pro langą buvo matyt gražus vaizdas – toks, koks išties ir yra, bet daugiau įvairiausių šviesų. Mama stovėjo labai rami, žvelgė kažkur toliau. Atsistojau šalia ir taip pat stebėjau viską. Tolumoje 4 lektuvai labai arti skrido. Vienas nusileido už namo, esančio netoliese. Kitas pasuko televizijos bokšto link. Buvo triukšmingas vakaras. Dar daugumoj langų matėsi įjungtos šviesos. Gatvėse važinėjo nemažai automobilių. Aš dėl kažko labai nerimavau. Buvau arti ribos, kai puolu į neviltį ir isteriją. Tvardžiausi. Skraidė malūnsparnis ir su prožektoriumi kažko ieškojo. Aš vis ‘šikau’ į kelnes, tada pamačiau į kiemą įvažiuojančią greitąją ir pasuko link namų, esančių toliau… Aš sakau ‘mama, bėgam. Juk tame name gyveno tie trys žmonės, kuriuos nužudžiau’. Mama liepė palaukt. Greitoji visgi nusuko kitur. Man kažkaip palengvėjo. Tada malūnsparnio žibintai pradėjo šviest į mūsų namą, vis apšviesdami mamos veidą. Ir tada ji paklausė ‘kodėl tu juos nužudei?’… Dar kurį laiką stovėjo, apšviesta žibintų…
Vienas komentaras to “Maniakas”
wow! kazkas sapnuose pavirsta maniaku :)))