2009 09 23 23:21
Viršvalandžiai
M. Scorsese ‘After Hours’ labai gerai suėjo. Su VUPSA (daug psichų) žiūrėjau, beje. Stulbinantys sutapimai (likimas? gyvenimo mesti iššūkiai?). Kokių minčių kelia? Kartais reikia tokių gyvenimo ’sukrėtimų’ vien tam, kad grįžtum atgal į gyvenimo taką. Toptelėjusios mintys ‘aš nenoriu tos rutinos, aš noriu gyventi‘ tera priemonė padedanti suvokti, kad toji rutina yra pati mieliausia ir norisi gyventi rutiną. Viską gadina įkaltas galvon stereotipas, kad rutina – blogis. O kodėl? Jei žmogui patinka stabilumas, gyvenimo užtikrintumas be netikėtų posūkių, tai tegul sau gyvena rutinoj. Nieks nedraudžia bandyt iš jos pabėgt, o jei nepavyks, tai vadinasi, kad ir nereikia. Ir bullshit, jei kas sako, kad gyvenimas be netikėtumų yra nuobodus. Čia maksimalus subjektyvumas – reikia mokėt ir kitą požiūrį suprast. Dar viena mintis, kuri kilo – kultūrinis šokas (man ir asmeniškai teko patirti). Bet apie tai išsiplėst šįkart nenoriu.
