Tegul trenk mane perkūns, bet kai kurių žmonių suprast ne-į-ma-no-ma. Ok, here’s the deal: yr tokia studentė pirmakursė soc. darbe (man su visu fakultetu vyksta trys paskaitos per savaitę) ir ji pastoviai vėluoja. Na, kas čia tokio, ne? Mhm… Būna vėluoja visa valanda ar daugiau (vakar atėjo likus 20 min iki antros (pirmoj nepasirodė) paskaitos galo), bet geriausiu atveju – paskaitos vidury pasirodo. Taip, man čia yra vienas iš tų atvejų, kai aš tik sugebu daug skėryčiot rankomis, vapėt lūpomis ir ‘kalbėt’ kažką panašaus į ‘nu bet… kaip taip galima. nu gi… eina peklon. čia gi… nu eina sau, kaip taip gali būt?’. Ir aš nesuprantu. Kur atsakingumas, kur galų gale pagarba dėstytojui ir kitiems studentams? Kas slypi tokių žmonių galvose? Ką ji mąsto apie tokį savo elgesį? Ar jai visiškai tai nerūpi? Visiškai? … Man to reikėjo – išsiliet. Ir man dar taip knietėjo prie jos prieit ir kaip nors mandagiai paklaust ‘wtf?’, bet emocijų nenuslėpčiau, tai nepriėjau.

Kadangi šiaip ar taip tėveliu tapt dar per anksti, užsikabinau ant minties, kad noriu tapt krikštatėviu (The Godfather, hell yeah!). Taigi, mieli draugai, dėkit visas pastangas ten, kur reikia. Džioukas.

Man dažnai vietoj ‘triple’ (trigubas) norisi sakyt ‘trouble’, nes ‘double’. 0#=159#.

Rašyti komentarą