2010 05 02 00:54
Dėdė psichas
Kad jau pažadėjau parašyt apie ketvirtadienį, tai parašysiu. O ketvirtadienis buvo ypatingas! Na, netoks ypatingas, kaip trečiadienis (kadangi buvo ‘3 mėnesių meilės’ šventė), bet vis vien vertas aprašymo. Vienai dėstytojai reikėjo pagalbos atliekant tyrimą. Buvo tiriami 6-11 klasių moksleiviai – klausimai buvo susiję su internetu, su santykiais su tėvais, draugais, su savęs vertinimu ir panašiai. Na, tiesiog krūva klausimų, didelis tyrimas – anketa 20 puslapių ir pildė ją visą pamoką. Aš buvau vienas iš psichų, kurie prižiūrėjo klases (praktiškai vieni, be mokytojų), todėl ir nutariau aprašyti įspūdžius.
Šeštokai: taigi, pirma klasė, kuri man kliuvo, buvo šeštokai! Šiaip dar 15 minučių vėlavau, kadangi mokytojos, kurios pamoka turėjo būt, nebuvo ir teko lakstyt po tą milžinišką Martyno Mažvydo vidurinę (Pilaitėje) ieškant rakto nuo kabineto. Galiausiai radau, įleidau moksleivius. Siaubas, kaip jie grūdosi – vos manęs nesutrypė. Bandžiau prisistatyt, bet visi triukšmavo, todėl truputį garsiau pasakiau ‘gal galėčiau gauti tylos?’ ir tada viena mergaitė pasakė ‘nesijaudinkit, jie visada šitaip’, o kita pridūrė ‘jie tuoj nutils ir jūsų klausys’. Nusišypsojau – koks malonumas, kai į mane kreipiasi ‘Jūs’. Ir dar nuraminti mane bando. Pasijutau gerai ir galiausiai jie tikrai visi nutilo. Papasakojau, kad aš psichas, kad atliekam tyrimą – išdalinau anketas – kviečiau pavardėmis. Ir pamiršau duot visiems po tušinuką, nors turėjau. Tai teko sukviest visus, kad vėl pasiimtų. Ir vėl jie grūstis ir peštis dėl tušinukų pradėjo… Nu nieko, galiausiai jie visi susėdo. Pradėjo pildyt, aprimo. Šypsojaus, žvalgiausi, atsakinėjau į klausimus. Labiausiai patiko mergaitė sėdinti priekyje – 3 ar 4 kartus kėlė ranką ir klausė ką jai reiktų pažymėt jos konkrečiu atveju (pvz. kai tėvas dirba nepastovų darbą ir tuo pačiu mokosi, tai kaip traktuoti jo darbovietę). Dar buvau priėjęs prie vieno berniuko, kuris kažko norėjo paklaust suolo draugo, bet kai pasiteiravau ar kyla neaiškumų, tai nuo manęs nusisuko ir tyliai sumykė, kad jam viskas aišku. Nedrąsus koks, ajajai. O kitame suole vienas berniukas kažką darė anketoj, o kiti 3 krizeno. Priėjau, jis puolė uždenginėt ką pripiešė, bet nuraminau ir pasakiau, kad gali piešti – svarbiausia, kad spėtų užpildyti anketą. Dar buvo vienas berniukas latvišku vardu ir pavarde. Bet jeckau kleckau, koks lovelasas, mirksėjo, kalbino mergaites, žaviai šypsojosi – net juokinga man buvo. Po visko labai smagiai pasijutau, kai atsisveikindavo su manimi – kaip su mokytoju – ‘viso gero’.
Dešimtokai: po šeštokų reikėjo padėt kitiems psichams. Iš pradžių nuėjau pas vienus dešimtokus, bet kai įėjau, buvo mirtina tyla, kadangi be psichės kartu dar buvo istorijos mokytojas. Mokiniai, rodos, net bijojo krustelt. Pamatęs, kad pagalbos nereikia, nuėjau pas kitus dešimtokus. O ten tai siaubas. Vos įėjau, pamačiau kos chaosas ir triukšmas. Nors ir buvo darbų mokytojas kartu, bet jis jokios įtakos nedarė. Surikau ‘gal galite pildyti anketas tyliai?’ ir visi trumpai akimirkai nutilo, atsisuko, bet vėl prasidėjo klegesys ir išgirdau kažkokią mergaitę sakant ‘ne, negalim’. Nu ok, tebūnie. Svarbiausia, kad pildo, šiaip ar taip. Nustebino, kad iš dešimtokų sulaukiau kvailų klausimų, kurių nekilo šeštokams. Štai viena blondinė (nu tikrai) klausė kuo skiriasi ‘online’ nuo ‘ne online’. Gerai, kad bent suprato, kai paaiškinau. Galiausiai atidavė kai kurie tas anketas, bet dauguma nespėjo užpildyt…
Valgykla: turėjom langą, tai su dėstytoja dar nuėjom į valgyklą arbatos/kavos. Labai smagiai papasakojo apie savo karjerą ir panašiai. Tai dėstytoja, kuri visiškai elgiasi su studentu kaip lygi su lygiu. Maloniai labai bendrauja. Gaila, kad veikiausiai neteks pas ją kursinių darbų rašyt, kadangi ji labiau orientuojasi į socialinę, brandos psichologiją, o aš į organizacinę taikau. Bet užtat pasakė, kuri dėstytoja gera mano sričiai.
Vienuoliktokai: anie irgi labai ramūs buvo – net neįdomu. Viena mergina šypsojosi man labai, kartelį mirktelėjo akį. Buvo keli normalūs klausimai, bet šiaip nieko ypatingo… Labai skiriasi nuo šeštokų, nes vienuoliktokai jau visai nebesikreipia į mane ‘Jūs’ – bendraamžis beveik.
Summary: šiaip man labai patiko ‘mokytojo’ amplua – tikrai įdomu buvo ir nesigailiu, kad buvau šiuo savanoriu. Labiausiai tai šeštokai man patiko! Tokie dar tikri vaikai! O vaikai gi yra gerai, taip? Taip.
Vienas komentaras to “Dėdė psichas”
Gražus aprašymas :) – įdomi patirtis.