2010 09 22 23:00
Autobusiniai paburbėjimai #3
O aš visai nemėgstu autobuse sutikti pažįstamų žmonių. Kadangi pastaruoju metu praktikuoju važinėjimą autobusu, tai vėl atsirado pagrindas mano burbeklio prigimčiai pasireikšti. Taigi. Aš nemėgstu sutikti pažįstamų žmonių autobuse. Man daug labiau patinka klausytis muzikos ar žvalgytis pro langą/po autobusą. Nepatinka ‘small talk’. Galima išskirti net kelis tipus žmonių, kuriuos sutinku autobuse (arba stotelėj va dar):
- Kursiokai, su kuriais beveik nebendrauju, bet sveikinuos. Va šitų nemėgstu labiausiai. Ir juos sutikti tikimybė didžiausia, jei važiuoju iš paskaitų. O nemėgstu todėl, kad realiai aš su jais nebendraučiau, bet kadangi priverčia aplinka, tai reikia. Reikia palaikyti kažkokį pokalbį iš mandagumo. Reikia kalbėti apie tai, kaip sekasi, paklaust ko nors apie studijas. Nu užknisa. Va vakar šis atvejis pasiekė viršūnę – įsėdau į 43. Po dviejų stotelių įlipo psichas. Iki pat Šeškinės su juo turėjau bendraut. Kai Šeškinės stotelėj išlipau, kad persėsčiau į 5/6/24/46, pagaliau galėjau pasileist muziką ir įsėdau į 46, ten sutikau kitą psichę. Nu brač. Ir vėl tokio pat tipo pokalbis. Ir ką daryt, kad taip nenutiktų?
- Kursiokai, su kuriais labai bendrauju ir kiti geri draugai. Va čia viskas labai ok. Čia viena geresnių situacijų. Antradieniais, kai reikia persėst į bet kurį troleibusą arba 11 autobusą, visada laukiu ir sėduos į 11 (jis, beje, priveža daug arčiau, bet čia smulkmena), nes ten sutinku psichę, su kuria malonu bendraut! Bet tokia situacija labai reta.
- Kursiokai, su kuriais nebendrauju. Šitas irgi labai ok. Vienintelis dalykas, kuris gali nutikti – nejaukus žvilgsnių susitikimas su mintimi ‘aha, mes kursiokai, bet nesisveikinam, jap, awkward’.
- Buvę klasiokai. Ši situacija man irgi labai patinka. Šią minutę neišskiriu nei vieno klasioko, su kuriuo nenorėčiau susitikt autobuse. Visgi įdomu kaip sekasi po mokyklos, kas naujo.
- Kiti. Va buvau Aušrą iš buvusios paralelinės klasės sutikęs, tai irgi nebuvo blogai. Aišku, jei sutikčiau Štuopį, nebūčiau toks patenkintas.
Anyway, ar aš asocialus? Aš net pradėjau galvoti kaip išvengti susitikimų su pirma kategorija… Geriausia sėsti į patį galą, nes ten toli eit. Tada galiu ramiai būt. Bet tai tinka tik tuo atveju, jei tame autobuse dar nėra psichų. O jei žinau, kad psichų autobuse jau yra, reikia sėst kuo arčiau priekio vos įlipus… Ech. Kiek daug problemų sukelia važinėjimas viešuoju transportu…
10 koment. to “Autobusiniai paburbėjimai #3”
O va man labai paradoksaliai išeina, kad aš vieninelė gyvenu toj pusėj iš visų kursiokų, taigi visada važinėju viena, kiti link antakalnio ar reformatų skubinasi :) užtai dažniau kokį čiurlioniuką pasigaunu, arba tiesiog iš “kiti” serijos…
Man tas pats su pirmąja grupe.. :D Aš net kitu autobusu važiuoju, kad su kitais nebendraut, creepy huh? O dar blogiau, kai su dėstytoja tekdavo važiuot… Va čia tai šakės.
O man atrodo, kad čia truputį galioja tas posakis “ko bijosi tas ir bus”.
Aš pernai vis susitikdavau kursiokę stotelėj, kaip ir tau, man būdavo nejauku šnekėt taip, kad tik šnekėt. O dabar, nors bendraujam tik stotelėse ir troleibusuose, bet kai pamatau, kad ji stovi, tai šypsena pati pakyla ir šnekam normaliai (na būna ir išimtinų dienų kai pokalbis nesiriša, bet čia pakankamai normalu).
Galbūt reikia šiek tiek perlipti per save. Arba kaip tik: nevaidinti, kad nori šnekėti, o tik pasisveikinti ir nueiti atsistoti kitur.
O aš šian 43 V. Ž. susitikau!
Na ir negi čia problema? :) Pasisveikini, įsikiši į ausis ausinukus, nusišypsai ir nusisuki į langą :) nemanau, kad ir tam žmogui yra baisus poreikis to small talk’o :D tai bus net laimingas :)
bet p.s. iš kitos pusės džiaugiuosi, kad nemačiau tavęs autikuose jau pusę metų :D
Kuo tu vardu, mergaite? ;)
Man neišeina taip. Ypač jei po pasisveikinimo pasako dar ką nors… Anyways, jau pavyksta išvengti kontakto. :))
manau nesunku nuspėti :P mergaitės, princesės ir t.t. :DD Tai ir šaunuolis, venk kontaktų, nei jų reikia nei ką :) klausyk savo muzikos, nebendrauk ir žmonės anksčiau ar vėliau nustos su tavim šnekėti ;)
Jei tavo kursiokai skaito tavo blog’ą, o ypač jei dar tai ir žinai, tai manyk, kad problemą išsprendei :-)
MAn irgi taip. bet vis važinėjimo neiškeičiu į vaikščiojimą pėstute :D kažkaip pagalvojau kad po paskaitų mažiau prieštarauju šiaip pakalbėt nei prieš jas.
Tau tai arti iki univero, galėtum laisvai vaikščiot. :)
Tiesa, Mergaite, aš nevengiu žmonių, su kuriais bendravau ir su kuriais patinka bendraut. Aš vengiu “small talk”.