Kategorijos 'Autobusiniai paburbėjimai' įrašai

Tarakonaz

Autobusiniai paburbėjimai #6

Darosi bloga nuo lietuvių prioriteto gert ir pistis. Atrodo, nėra svarbesnių dalykų. Dar paėst. Čia mano tokie šv. Valentino dienos įspūdžiai. Tokių primityvių poreikių tenkinimas ir nuolatinis šnekėjimas vien apie tai… Kiek galima? Nekalbu apie savo draugus. Kalbu apie nepažįstamuosius. Apie keleivius. Ir pats įsiveliu į tas kalbas, nes bendraut kažkaip tenka. Linkčioju galvą kai ďžiaugiasi sugebėję išgert litrą “ant galvos” ir išpisę kokią apsvaigusią mergužėlę.

Bedarbiai tinginiai. Nepatenkinti ir besiskundžiantys viskuo. Kviečia taksi, po ranka cigaretės ir bambalys. Važiuoja į lošimo automatus. Smirda nesiprausę, sudaužyti veidai patinę ir nuo alkoholio. Ch****a jiems, mat, čia Lietuvoj. Nesirūpina valstybė jais. Neduoda jiems to ir ano, lyg turėtų duot.

Pasileidusios be savigarbos mergiščios. Lipa ant pirmo pamojavusio pinigais. O jei nei vienas nepamojuoja, lips ir ant taksisto. Savęs negerbia ir siekia būti gerbiamos kitų. Nori rožių, šokolado ir papuošalų.

Aš suprantu, kad yra kita visų šių atvejų pusė. Bet paburbėti irgi sveika.

Tarakonaz

Autobusiniai paburbėjimai #5

Turėčiau atrodyti apgailėtinai – 4 dienas nesiskutęs, biškį nuo kepurės susivėlęs, sergantis (varvanti nosis, apsiblaususios akys), susiraukęs dėl tos pačios blogos savijautos ir dar miego norintis. Gerai, kad bent jau kvepiu ir rubai tvarkingi! Taip bestovint troleibuse su popieriais rankose ir prilaižant informaciją seminarui, išgirdau, kaip šalia stovintis žmogus tyliai pasakė “psichologija”. Aš atsisukau, pasakiau “aha” ir bandžiau toliau skaityt. Bet anas visgi mane užkalbino. Pasirodo, buvęs studentas. Paklausinėjo ar vis tie patys dėstytojai. Kai paminėjau, konkrečiai kai kuriuos dėstytojus, su šypsena palingavo galvą, ryškiai prisiminė “malonius” išgyvenimus. Malonu sutikt tokių žmonių viešajame ir taip pabendraut. Čia teigiamas paburbėjimas buvo!

Tarakonaz

Autobusiniai paburbėjimai #4

Važiuoju aš sau atsipūtęs 43 maršruto autobusu. Važiuoju, klausau muzikos, žiūriu pro langą… Kylam Šeškinės kalnu – kaip tik artimiausioj stotelėj turiu išlipt ir persėst į 5, 6, 24 arba 46. Žiūriu pro langą į važiuojančius automobilius. Ir pamatau važiuojantį autobusą! Jis mus lenkia!!! Ir tai 46 autobusas. “Nu po velniais”, pagalvojau. Aišku išlipau iš to 43 ir 46 jau net buvo pradejęs važiuot ir aš į jį nespėjau. Nu ir kilo pykčio kupinas klausimas “KAM TO REIKIA?”. Ar buvo būtina lenkti? Kodėl negalima ramiai važiuot, niekur neskubant? Situaciją išgelbėjo gera muzika grotuve (blogos ir neturiu!) ir tai, kad kito autobuso laukiau vos 6 minutes. Tegul tik pabando kas nors mest akmenį į mano daržą dėl mano vairavimo ypatumų – tai ne tas pats.

Tarakonaz

Autobusiniai paburbėjimai #3

O aš visai nemėgstu autobuse sutikti pažįstamų žmonių. Kadangi pastaruoju metu praktikuoju važinėjimą autobusu, tai vėl atsirado pagrindas mano burbeklio prigimčiai pasireikšti. Taigi. Aš nemėgstu sutikti pažįstamų žmonių autobuse. Man daug labiau patinka klausytis muzikos ar žvalgytis pro langą/po autobusą. Nepatinka ‘small talk’. Galima išskirti net kelis tipus žmonių, kuriuos sutinku autobuse (arba stotelėj va dar):

  • Kursiokai, su kuriais beveik nebendrauju, bet sveikinuos. Va šitų nemėgstu labiausiai. Ir juos sutikti tikimybė didžiausia, jei važiuoju iš paskaitų. O nemėgstu todėl, kad realiai aš su jais nebendraučiau, bet kadangi priverčia aplinka, tai reikia. Reikia palaikyti kažkokį pokalbį iš mandagumo. Reikia kalbėti apie tai, kaip sekasi, paklaust ko nors apie studijas. Nu užknisa. Va vakar šis atvejis pasiekė viršūnę – įsėdau į 43. Po dviejų stotelių įlipo psichas. Iki pat Šeškinės su juo turėjau bendraut. Kai Šeškinės stotelėj išlipau, kad persėsčiau į 5/6/24/46, pagaliau galėjau pasileist muziką ir įsėdau į 46, ten sutikau kitą psichę. Nu brač. Ir vėl tokio pat tipo pokalbis. Ir ką daryt, kad taip nenutiktų?
  • Kursiokai, su kuriais labai bendrauju ir kiti geri draugai. Va čia viskas labai ok. Čia viena geresnių situacijų. Antradieniais, kai reikia persėst į bet kurį troleibusą arba 11 autobusą, visada laukiu ir sėduos į 11 (jis, beje, priveža daug arčiau, bet čia smulkmena), nes ten sutinku psichę, su kuria malonu bendraut! Bet tokia situacija labai reta.
  • Kursiokai, su kuriais nebendrauju. Šitas irgi labai ok. Vienintelis dalykas, kuris gali nutikti – nejaukus žvilgsnių susitikimas su mintimi ‘aha, mes kursiokai, bet nesisveikinam, jap, awkward’.
  • Buvę klasiokai. Ši situacija man irgi labai patinka. Šią minutę neišskiriu nei vieno klasioko, su kuriuo nenorėčiau susitikt autobuse. Visgi įdomu kaip sekasi po mokyklos, kas naujo.
  • Kiti. Va buvau Aušrą iš buvusios paralelinės klasės sutikęs, tai irgi nebuvo blogai. Aišku, jei sutikčiau Štuopį, nebūčiau toks patenkintas.

Anyway, ar aš asocialus? Aš net pradėjau galvoti kaip išvengti susitikimų su pirma kategorija… Geriausia sėsti į patį galą, nes ten toli eit. Tada galiu ramiai būt. Bet tai tinka tik tuo atveju, jei tame autobuse dar nėra psichų. O jei žinau, kad psichų autobuse jau yra, reikia sėst kuo arčiau priekio vos įlipus… Ech. Kiek daug problemų sukelia važinėjimas viešuoju transportu…

Tarakonaz

Autobusiniai paburbėjimai #2

Autobusu važiavo vaikinukas, kurį mieste kartais sutinku ir jis visada prašo ar pinigų, ar nupirkt pavalgyt… Sėdėjo jis priekyje ant platesnės sėdynės. Šalia jo ant tos pačios sėdynės dar buvo vaikas prie lango. Vaikinukas valgė bandeles iš savo maišelio, gėrė kavą iš Coffee Inn. Na čepsėjo truputį, sriūbčiojo, bet nieko čia tokio. Po to dar kryžiažodį sprendė, kai pavalgė. Ir visą tą laiką į jį labai spoksojo bobutė. Matėsi truputį su panieka, gal dar su kokiais kitais neigiamais jausmais… Ir nu man aišku kilo klausimas ‘kodėl?’. Jis tikrai nieko blogo nedarė. Vėliau, kai vaikas išlipo, vaikinukas dar ir labai mandagiai pasiūlė tai bobutei atsisėsti šalia. O ši labai piktai atkirto ‘ne, dėkui’. Aš dar po to piktokai į bobutę žiūrėjau. Ji buvo pagavus mano žvilgsnį, bet ir toliau vėpsojo į tą vaikinuką. Kaži ką mintyse galvojo…

Tarakonaz

Autobusiniai paburbėjimai #1

  • Fe, taukuotas turėklas.
  • Graži, padoriai atrodanti mergina, bet gumą kramto išsižiojus. Fu. Išsitraukė vieną grotuvo ausinę iš ausies, kad galėtų pasiklausyt ką plepa dvi panos atsistojusios šalia. Visai kaip aš, kai einant Gedo pr. pamačiau važiuojančią Ferrari F355.
  • Kaip dvokia iš galo – bomžai irgi naudojasi viešuoju transportu. Jie purvinomis rankomis laikosi už turėklų, sėdi ant sėdynių. Labiau pagalvojus, tai kiek visokių šlykščių dalykų ant turėklų yra – šlykštu juos liest. Įlipusi kontrolė jiems net baudos neduoda – liepia išlipti ir tiek.