Žalio Tarakono blogas

Keturios apvalios akys, riaumojantis variklis, pūsti sparnai, masyvus bagažinės dangtis, M ženkliukai ir nuostabaus dizaino ratlankiai… Tai – BMW M3 (1986-1992). Jų pagaminta vos 18k, Lietuvoj nėra nei vieno. Na, nekalbant apie tūkstančius tų, kurie M ženkliuką užsidėjo ant 316.

2,3 arba 2,5 litro variklis, išspaudžiantis nuo 143 kW iki 175 kW (priklausomai nuo modifikacijos) + 5 laipsnių mechaninė greičių dėžė + galiniai varomieji ratai = pure fun. Toks derinys padėdavo įsibegėti iki 100 km/h per 7 sekundes (galingiausia versija – net per 6,2 s), o maksimalus greitis siekdavo 235-250 km/h. Man geidžiamiausiai atrodo raudonos spalvos Sport Evolution versija (ji, aišku, pati galingiausia), kurių pagaminta tik 600.

Reikia nepamiršti, kad šis modelis dalyvavo ir lenktynėse – buvo gan rimtas konkurentas. Skynė pergales WTCC, DTM, BTCC čempionatuose, 24 valandų lenktynėse Spa ir Nurburgringo trasose, ralio ruožuose.

M3 turėjo ir konkurentų – Ford Sierra RS Cosworth ir Mercedes-Benz 190E Evolution II. Įspūdingos tarpusavio kovos! Visą dieną galima žiūrėt youtube.

DTM 1990 | M3 E30 Prodrive | DTM 1992 Nurburgring | Sound of DTM | DTM 1991

Atvažiavau prie FSM, pasistačiau automobilį viename iš šalia esančių kiemų ir nužvelgiau kates, kurios gulėjo ant raudono Mazda 323F kapoto. Grįžau – gulėjo ant mano (fotoviens ir fotodu). Myyyli šilumą.

1230 Ukmergės plentu grįžau namo, o 1330 Narbuto kalnu važiavo Hondos dvynys (irgi su klevo lapu), nes Paulius pagalvojo, kad ten aš. Man būna malonu pamatyti tokį pat automobilį. Nu bet čia neįdomu.

Šiandien įvykdžiau 2 mainus: dvi kapinių mokyklos knygos -> greitasis maistas sielai; musių valdovas -> visiškas idiotas. Džiaugiuosi tuo. Nustebau, kad kažkas taip greit užsinorėjo kapinių mokyklos. 0#=70#.

Mokytojų diena mokykloje. Po mokyklos fotografijos (kuri, manau, bus pusėtina), grįžau namo ir atsiguliau pagulėt. Smigau iki pat 15 valandos. Nebepamenu, kada taip gerai miegojau. Dabar jaučiuosi taip gerai, kad net įrašą parašiau – miegas vertas tokios garbės. Ryt prasideda nauji FSM mokslo metai! Bus nebloga priežastis rašyt įrašus. 0#=70#.

Politika! Rinkimai ant nosies! Klasėje prieš savaitę ar kelias pasirodė propagandiniai laikraščiai – su visais Valinskais, Paksais ir Kirkilais. Bet man įdomiausia buvo ne tai – aš juokiausi iš pavardžių. Na, gal kas sakys, kad taip negražu, nieko juokingo nėra ir taip toliau, ir panašiai, bet man buvo juokinga. Todėl sugalvojau paskelbti pavardžių Top5 (mot) ir Top10 (vyr)!

Top5:
5. Natalja Šliachtič
4. Natalja Blinova
3. Svetlana Pankova
2. Olga Kalašnik
1. Regina Ablom

Top10:
10. Regimantas Čiupaila
9. Jonas Semsė
8. Vidmantas Pimpė
7. Zenonas Mikutis
6. Dainius Pupelis
5. Erikas Kalpokas
4. Konstantinas Pesenka
3. Žilvinas Žudys
2. Vidmantas Misis
1. Antanas Makštutis

Lai niekas neįsižeidžia, tegul priima kaip agitaciją – galbūt už šiuos partijų narius bus daugiau balsuojančių. BTW, Aš pats balsuosiu už Abonento 007 partiją – liberalų ir centro sąjungą. Peace! 1#=70#.

Kodėl aš nerašau?
1. Prie kompiuterio praleidžiu daug daug mažiau laiko. Kodėl?
1.1. Prasidėjo nauji mokslo metai, todėl daug daugiau dėmesio skiriu pamokoms, visgi jos suvalgo daugiau nei pusę dienos. O kol kas man mokykloj taip gerai sekasi, kad nenoriu nusmukt – 10 iš matematikos, 9 ir 10 iš anglų, 10 iš istorijos. Tokie pažymiai puikiai motyvuoja stengtis ir toliau.
1.2. Grįžau prie vaikystės/paauglystės pomėgio – knygų. Jaučiuosi neramiai, jeigu nepaskaitau – per trumpą laiką suvalgiau Hitlerį, Čiauškutę, o šiandien baigsiu valgyti ir Džeinę Eir, nes jau laukia ir naujas patiekalas – Veronika (kuri ryžtasi mirti).
1.3. Nes internete nėr ką veikt – padiskutuoju keliuose forumuose (linksmas; bitėplius; LFS), paskaitau blogus (est.; Pauliaus; Jurgos; lolcats; loldogs; swiss-miss; design-milk ir dar kelis), pasidomiu automobilių ir F1 naujienomis (autoblog; worldcarfans; f1.lt), apsilankau linksmuose puslapiuose (cha; pms) ir pasitikrinu paštą ir mainus. Visą tai prabėgu labai greit.
1.4. Tai kenkia.
2. Neatrodo, kad mano gyvenimas, mintys, sapnai būtų įdomūs. Kodėl?
2.1. Komentarų nedaug.
2.2. Man pačiam tai atrodo neįdomu.
3. Nėra ko pasakoti. Kodėl?
3.1. Nebevažinėju vienračiu, dviračiu, nes galiu vairuoti – automobiliams jaučiu didesnę aistrą.
3.2. Nevaikštau į koncertus, tūsus, vakarėlius, plotus, vakarones, diskotekas, klubus.

That’s it! Paaiškinau, kodėl nerašau, taip pat sužinojot ką veikiu paskutiniu metu, ką galvoju. 1#=69#.

Pribrendau automobilio krikštui. 2008-09-19 14:50 Kalvarijų g. 1, aikštelė. Aš atbuliniu sukau, kad galėčiau važiuot nuo kalno, o Opel Astra važiavo į kalną. Aš nemačiau, ji nematė, todėl buvo bum. Aš, aišku, galiu teisintis, kad vieta ten labai savotiška, bet tiek jau to. Aš turėjau duoti pirmenybę, nes važiavau atgal ir tiek. 1#=68#.

Buvau Anglijoj. Na, bent jau taip galvojau. Kažkoks garažas, angaras or smth… Iš vienos pusės ėjo moksleiviai – mačiau ir Titą. Man kažkoks vyras pasakė, kad ‘nuvažiuočiau į kaimą ir sutvarkyčiau dielą’. Atsidariau kažkokį garažą ir ten buvo priekaba, kurią prisikabinau prie Hondos. Nuvažiavau į kaimą (visai ne į savo) ir ten sustojau prie kažkokio tvarto. Ten siautėjo žmonės… Lakstė su automobiliais, bėgiojo, daužė viską su lazdomis. Aš nuėjau iki trobos kiemo ir ten, kaip kokie grybai, voliojasi dešimtys motociklų. Susiėmiau už galvos ir isteriškai surikau ‘tiek daug?’. Išgirdau keistą plerpesį ir pasukau galvą – link manęs artėjo tėvas su savo buvusia silke. Automobilį jis pastatė prie Hondos, priėjo prie manęs ir sako: ‘nepamiršk paimti ir kanistrų su benzinu’. Kol kalbėjo, kažkas įsėdo į Audi ir nuvažiavo… ‘Ar gražu taip elgtis?’ paklausė manęs tėvas. Pamačiau, kad silkė grįžta ir ji važiuoja tiesiai į mane. Tikėjausi, kad ji sustos, bet nesustojo, aš pašokau ir nusileidau ant jos kapoto, perbėgau per stogą ir pasakiau ‘nu abaldiet’…

Kas, po velniais, dalina vairuotojo pažymėjimus tiems, kurie nemoka važinėt??? Istorija: įsukau į Senukų aikštelę Žirmūnuose, važiuoju sau ramiai antra juosta (ten net ženklai ‘šalutinis kelias’ yra, ne šiaip eilinė aikštelė), nes man reiks sukt į kairę… Kiek toliau nuo manęs važiuoja žalias VW Polo pirma juosta. Staiga, be jokių posūkių, be nieko jis pasuko kairėn! Negalima ten iš pirmos juostos sukt kairėn – yra ženklai. Kirtau ant stabdžių ir sankabos, kiek tik galėjau (mano greitis 30-40), mašina pačiuožė kažkiek ir prie pat Polo durelių sustojau. Pradėjau rankomis skėryčiotis, daugmaž ‘ką tu darai???’. O ta boba (19 – 21 metų, bet man ji boba) kažka burba, rėkauja, aiškina man, kad jai taip reikėjo… Aš pasiukiojau pirštą prie smilkinio, ji nuvažiavo į savo tą kairę, o aš toliau tiesiai. Veidrodėlyje pamačiau, kad ji apsisuko ir priešinga puse išvažiavo iš tos aikštelės… Nu jopštararai, nervina. Grafinis vaizdas. 3#=67#.

Genijus? Šizofrenikas? O aš manau, kad jis tiesiog talentingas. Aišku, talentas niekaip nebūtų prasiskverbęs be jo tikėjimo Vokietija. Jūs tik paklausykit kaip jis šnekėjo – nereikia net mokėt vokiškai, kad pajaustum oratorinę galią. Fiureris numesdavo po kelis kilogramus savo kalbų metų, o moterys tiesiog apsimyždavo jo beklausydamos – ar kas nors šiaip laikais taip sugebėtų?! Nesupraskite klaidingai, aš jo negarbinu, tik gerbiu. Kad ir kiek jis blogo padarė, kad ir kiek nužudė, bet gerbiu (nors dabar žydai netoleruojami visai kaip Hitlerio laikais). Tiesa, tai nebuvo tobulas žmogus, jis turėjo ydų – jis visada mėgo jaunesnes moteris. Ne šiaip jaunesnes, o gerokai – minimum 20 metų jaunesnes. Apie potraukį nepilnametėms net nekalbu… Tačiau tai nesukėlė sunkumų valstybės vadovavimui. Taip pat jį saugojo angelas sargas – jį buvo mėginta nužudyti ne vieną kartą, tačiau niekam nepavykdavo dėl visiškų netikėtumų. Vienas iš pavyzdžių – kažkas su koja patraukė lagaminą su bomba vien dėl to, kad jis truputį trukdė – Hitleriui nuo sprogimo tik suplyšo kelnės ir sprogo ausies būgnelis, o juk galėjo mirti. Būtent po tokių nutikimų fiureris įtikėdavo savo misija laimėti karą, užkariauti daug žemių. Būtent vedamas per didelio pasitikėjimo savimi, jis dažnai nudegdavo – norėdavo aprėpti per daug, bet neaprėpdavo nieko. Taip pat Hitlerį dažnai išduodavo tie, iš kurių to nesitikėdavo. Viskas susimetė į krūvą ir jo ligos dar labiau pablogėjo. Galiausiai prasidėjo paranoja, ‘misija’ ėjo šuniui ant uodegos – nusižudė, dieną prieš tai vedęs Eva Braun. Garbingai žuvo – vis geriau nei papult į priešų nelaisvę. Jis buvo vegetaras, beje. Ironija – žudė žmonės, bet negalėjo žudyt gyvūnų. Ar jis nusipelnė pagarbos? 0#=64#.

Nuo 2005 metų ši diena – blogadienis. Pagal idėją, reiktų išrinkti (pareklamuoti) 5 blogus, kuriais aš žaviuosi. Man sunku nebus (eilės tvarka reikšmės neturi):
1. eta.aquarii.dreamjournal – visuomet įdomūs, stulbinantys, netikėti sapnai. Visi, besidomintys, mėgstantys sapnus, turėtų įsimest šį blogą į bookmarkus.
2. The Odessa Blog – draugo (ir klasioko) blogas, todėl vien dėl to man jis įdomus. Kitiems blogas įdomus gali pasirodyti dėl rašymo stiliaus – maloniai ir greitai skaitosi, daug originalių, keistų minčių (yra ir sapnų).
3. Barakas – labai linksmas, nuotaikingas studentų gyvenimas barake. Dažnai stebiuosi išradingumų, idėjomis, o ir rašymo stilius labai patinka.
4. Žmogus, turintis ką pasakyti – dviejų brolių blogas. Visada rimti ir įdomūs straipsniai, sukeliantys įvairiausių minčių. Taip pat puikiai praplečiamos žinios – naudos apstu.
5. You like it? – įvairiausių įrengimų blogas. Daugiau ir neverta aprašinėt – tiesiog eini į blogą, žiūri ir skaitai.
Su blogų diena visus ir su ateinančia rugsėjo 1-ąja! 5#=64#.

Guliu guliu, pakėliau galvą ir matau keistos formos mėnulį. WTF? That fcuk – mėnulio užtemimas. Ką tik visiškai užtemo. 4#=59#. moon.jpg

Stovėjau eilėj Lietuvos – Baltarusijos pasienyje. Važiavau iš Baltarusijos atgal į Tėvynę su tėvo Renault Safrane. Automobiliai po truputį judėjo. Mačiau tą vyrą, kuris tikrina automobilius ir laukiau, kada gi pagaliau ateis mano eilė. ‘Negalima vežtis tiek daug maisto iš Baltarusijos’. Aš, aišku, pradėjau išsisukinėt, kad seneliai tiek įdėjo, o aš pirmą kartą važiuoju ir nežinojau, kad negalima. Leido važiuot. Aš apsidžiaugiau, įmušiau pirmą bėgį ir jau norėjau važiuot, bet dar kažko panoro… ‘Kiek liko kilometrų važiuot su tokiu kiekiu benzino?’ (suprast, su likusiu bake)… Pradėjau spaudinėt borto kompiuterį ir išpyškinau ‘800 tūkstančių’. Aišku, skaičius nerealus, todėl jam kilo kažinkažkoks įtarimas ir pasakė išlipt. ‘Praeik šia balta linija’ ir aš praėjau, bet nukrypavau į dešinę. ‘Palaukit, leiskit pabandyti dar kartą, man trukdė šie sunkūs maišai’ – padėjau maišus į automobilį ir bandau dar kartą. Praėjau visą liniją, bet jos gale tiesiog nubėgau į dešinę. Teko pūsti į alkotesterį, bet šis buvo kitoks, nei įprastai būna – iš aparačiuko išlindusi ilga, kaip radijo, antena į kurią man pūsti tereikėjo tiek, kad tik vos vos oras užkliūdytų ją. 1,13 promilės. Aš nustebau, kad tiek daug, bet sugalvojau, kad visai aš ne girtas, ten tiesiog buvo nuliukas, bet alkotesteris buvo sugedęs ir nerodė kelių pagaliukų (na, kai skaičiuotuvuose – nuliukas susideda iš šešių brūkšniukų), todėl atrodė, kad ten vienetukas. Tada save pažadinau.

Mašinoje buvau aš, Guoda ir Saulius. Pastačiau automobilį aikštelėj ir nuėjom į parduotuvę (man panašu į Madą Viršuliškėse). Aš ieškojau metalinės dėžutės tabakui. Tokios, kuri atsidaro paspaudus dangtelio viršų, o užsidaro suspaudus šonus (man ir realiai jos reiktų, ne tik sapne). Užėjom į kažkokią parduotuvę, nusipirkau tą dėžutę, tačiau tik vieną. Kažkodėl panorau nusipirkti ir antrą, pasiteisindamas tuo, kad viena mėtiniui, o kita abrikosiniui tabakui. Nuėjom į kitą parduotuvę. Ten visko buvo daug, todėl nuėjau prie pardavėjos, tačiau ji demonstratyviai nusisuko ir pasakė ‘tavo ilgi ir netvarkingi plaukai, aš tavęs neaptarnausiu’. Aš, aišku, supykau, padariau kažką su kažkokiu pirkiniu ir išėjau. Pradėjo kaukti sirenos – pardavėja turbūt pagalvojo, kad aš kažką pavogiau (bent jau tokios mintys tuo metu buvo mano galvoje). Aš piktas ėjau, nebėgau, bet Guo suriko ‘policija atbėga’, todėl visgi teko bėgti. Nubėgom į automobilių aikštelę ir pasislėpėm už automobilių, bet mus pastebėjo. ‘Rankas aukštyn!’ ir stvėrė vienas iš padlų mano rankas ir surakino jas už nugaros. Vėliau veidu teko liesti kažkokio automobilio kapotą – pasigirdo šūvis ir aš apsimečiau negyvu. Mane laikantis padla mane krutino ir šaukė ‘tu jį nušovei’. Jis pakėlė pistoletą ir nušovė tą policininką, kuris mane neva nušovė. Prabilau ‘aš gyvas’. Pasigirdo keiksmai…