Tarakonaz

Autobusiniai paburbėjimai #5

Turėčiau atrodyti apgailėtinai – 4 dienas nesiskutęs, biškį nuo kepurės susivėlęs, sergantis (varvanti nosis, apsiblaususios akys), susiraukęs dėl tos pačios blogos savijautos ir dar miego norintis. Gerai, kad bent jau kvepiu ir rubai tvarkingi! Taip bestovint troleibuse su popieriais rankose ir prilaižant informaciją seminarui, išgirdau, kaip šalia stovintis žmogus tyliai pasakė “psichologija”. Aš atsisukau, pasakiau “aha” ir bandžiau toliau skaityt. Bet anas visgi mane užkalbino. Pasirodo, buvęs studentas. Paklausinėjo ar vis tie patys dėstytojai. Kai paminėjau, konkrečiai kai kuriuos dėstytojus, su šypsena palingavo galvą, ryškiai prisiminė “malonius” išgyvenimus. Malonu sutikt tokių žmonių viešajame ir taip pabendraut. Čia teigiamas paburbėjimas buvo!

Rašyti komentarą