Tarakonaz

Darbas

Viskas prasidėjo birželį. Aš, netekęs vilties rasti darbo vasarai, pradėjau desperatiškai siųsti CV patiems prasčiausiems pasiūlymams. Kelios įmonės ieškojo kurjerio, kuris dirbtų už minimumą su savo automobiliu. Skaičiau skunduose, kad darbo labai daug ir jis sunkus, bet vis vien pasiryžęs buvau dirbt. Už 600-700 litų drožt savo automobilį, įsivaizduojat? Čia dar ne viskas. Aš kurjeriavime turiu jau 3 metų oficialią patirtį, o bet tačiau, nusiuntęs CV, taip ir niekada negavau atsakymo iš tų įmonių. Matyt, aš jiems per geras, ieško prastesnių darbuotojų… Nesuprantu. Tada, beskaitydamas auto.Banginius, pastebėjau, kaip vienas prieš Jonines parašė “einu bart darbuotojų, kad tinginiauja”. Pagalvojau “o, jis turi savų darbuotojų” ir iškart išsiunčiau trumpą, paprastą žinutę, kuris skambėjo kažkaip panašiai: “labas, galbūt pas tave man darbo atsirastų?”. To pakako ir ateinantį pirmadienį aš jau buvau pas jį įmonėj, man viską aprodė ir sutarėm, kad nuo liepos pradžios pradedu dirbt. Algą žadėjo tikrai gerą… Ot laimingas buvau.

Ir štai pradėjau aš dirbt. Tada ir supratau, kuo gi ši įmonė užsiima. O tai yra prekybinė įranga – vitrinos, šaldytuvai visokie. Tai tokie, kurie stovi Maximose ir panašiose parduotuvėse. Tai tokie, kuriuose guli mišrainės, ledai, žuvis, konditerija ir t.t. Mane įvarė į vitrinų skyrių ir aš buvau surinkėjas. Tai vat būtent tokios vitrinos, kurių aukštis iki bambos ir jose guli sūriai, mišrainės ir panašūs dalykai. Maximose atkreipkit dėmesį. Ypač verta nueit į Tuskulėnų Maximą. Ten ypatingos vitrinos, vadinamieji “kubai”. Jos su medžio apdaila, jos sudėtingesnės ir daug daug daug gražesnės.

Ir taip kiekvieną mielą darbo dieną, aš keliuos 5:20, išeinu iš namų 5:45 ir sėdu į 6 autobusą. Nuvažiuoju su juo iki Spartos stotelės, joje 20 minučių laukiu 3 autobusu ir važiuoju juo iki Elektros stotelės, kur kaip tik ir yra mano darbas. Nuo 7:00 dirbt. 9:00 ir 14:00 turiu 15 min pertraukas, per kurias geriu arbatą, o 11:00 turiu 30 min pertrauką, per kurią valgau ir geriu arbatą. 15:30 baigiu darbą, sėdu į 3 autobusą, vėliau į 6 ir 16:40 parsirandu namo. Ir taip kasdien. Na, kartais keliuos 5:50 ir išeinu iš namų 6:15. Tada sėdu į 71 mikriuką ir be persėdimų nuvažiuoju iki darbo ir būnu jame net anksčiau, nei važiuojant autobusais. Bet čia tik kai labai tingiu, nes mikriukas kainuoja 3 litus ir nors tai nėr daug, bet stengiuos kuo mažiau išlaidaut.

Pradėjus dirbt buvo sunku, nes nieko nepažinojau, nemokėjau nieko ir taip toliau ir panašiai, bet po savaitės, po dviejų įsivažiavau visiškai iki galo ir problemų, klausimų iškildavo vis mažiau. Ir vėliau mano vardą visi išmoko, aš išmokau jų visų ir dirbau pilnavertiškai. Tiesa, jie visi rusakalbiai (bet kalba ir lietuviškai), tai kildavo kartais neaiškumų. Ten detales vadina sutrumpinimais, kai kurie jų pačių sugalvoti. Yra tokios vienos įdomios detalės, kurias vadina “betmenais”. Tokie metaliniai šūdukai, kuriuos prikniedyti reikia. O vietoj “prikniedyk”, sako “priklipalink”. Stripcinos, bamperiai, kojos, šliapa, gitara, nerža, pakilimai, kronštenai (ir tie patys kelių skirtingų rūšių) ir t.t. ir panašiai… Bet jau pramokau pavadinimus.

Man šis darbas labiausiai patinka tuo, kad jis fizinis. Dirbant visiškai pailsi protas. Aš net manau, kad tai yra daug geresnis atsigavimas, nei nieko neveikimas namuose. Išsikrauni fiziškai, maloniai nuvargsti ir saldžiai po to naktį miegi. O koks malonumas kažką dirbti, daryti, kai yra įvairių įvairiausių įrankių!

Aišku, kas nelabai patinka, tai bendradarbiai kai kurie. Jie visai kitokioj aplinkoj augę ir patys kitokie. Tai daugiausiai profkes baigę vyrai. Kaip ir lyg ir negražu būtų pagal tai lygint ir skirstyt žmones, bet išsilavinimo skirtumas yra jaučiamas labai ryškiai. Taip pat kultūros lygis visai kitoks. Kai kas ketvirtas žodis keiksmažodis, respekto tai nepriduoda. Prikolai, istorijos iš jaunystės visai kitokios, man net ne visada keliančios juoką, o kitus priverčiančios skaniai pasijuokt. Bet tai nieko, įmanoma prisitaikyt kažkaip, bet vis vien tai nėra ta aplinka, kurioje galėčiau susirast draugų. Gal ir gerai, nes galiu sėdėt, dirbt sau ramiai atsipūtęs ir nesistengdamas išpuoselėti tarpasmeninių santykių. Ai nu yra vienas jaunuolis, berods 23, su kuriuo jau galima normaliai pašnekėt. Va anas tai nedurnas.

Tarp visų įmonės darbuotojų vyrų (nekalbant apie dirbančius ofise), mano plaukai yra patys ilgiausi.

3 koment. to “Darbas”

  1. Sonata- 2011 09 12, 21:16

    Prajuokino paskutinis sakinys:DD

  2. Koldunas- 2011 09 16, 23:34

    pasitaisyk mašiną po galais. nereikės rašyt pastraipų apie niekingus autobusus :]

  3. Tarakonaz- 2011 09 17, 16:23

    Vis vien su mašina nevažinėsiu į darbą. :D Brangu.

Rašyti komentarą