Tarakonaz

Apšvietimas

Draugas (vat norėjau parašyt su vardu, bet tada pagalvojau, kad nežinau ar jis nori atskleist savo tapatybę) susikūrė blogą. Gerą, įdomų. Sukėlė norą atsakyti į jo ilgą įrašą. Atsakinėjau komentaru, bet galų gale susidarė visas įrašo vertas apmąstymas, kurį čia ir talpinu…

Nuoroda į draugo įrašą ir mano atsakas:

Jei teisingai supratau, įrašo pagrindinės mintys (suprimityvintai): 1. universitetai blogai, nes skatina mokymąsi visą gyvenimą ir neatsargiai dalina aukštojo mokslo diplomus į kairę ir į dešinę; 2. dar blogi tie, kurie stoja tam, kad tik stotų ir turėtų diplomą vien tam, kad galėtų užsidėt varnelę prieš tėvus, gimines ir aplinkinius. Nežinau kiek man čia išeis pataikyt į temą ar atsakyt/pritart/paprieštaraut, tai tiesiog parašysiu man kilusias mintis šia plačia tema.

Nelabai seniai su vienu pažįstamu kalbėjau apie tai. Nu paviršutinišku sluoksniu, nekapstant per giliai. Nu ir bliamba. Šiaip aukštasis mokslas jau vien išsiskiria tuo, kad jau mokais tam, kad sužinotum, įgautum žinių. Mokykloje kam mokais? Tam, kad gerai išlaikytum egzaminus ir pavyktų įstot ten kur nori tu ar tavo tėvai. Tai iš šitos pozicijos žvelgiant nėra taip viskas pilka ir juoda. Sąlygos suteikiamos neblogos. O jei studentui trūksta vidinio stumtelėjimo, kad “mol, tu mokykis būt, o ne mokykis mokytis”, tai ne universitetų kaltė gal.

Dar labai pabrėžiami būtent Lietuvos universitetai. Nu bet ar taip tikrai tik Lietuvoj? Čia jau ne retorinis klausimas, o klausimas visiems, nes aš nesidomėjau ir tiksliai nežinau. Bet kažkaip atrodo naivu tikėt, kad visur mokslas yra “kilnesnis”, iš idėjos, ar kaip čia pavadint. Jei žmogus apsiribos tik tuo, ką duoda ir kokias sąlygas suteikia mokymo įstaiga, niekur pasaulyje tu netapsi tos srities specialistu ir mokysies tik mokytis, bandysi tiesiog “praslysti” iki diplomo.

Taip pat kaip tyčia vakar prabėgomis skaičiau Delfinį straipsniuką… Įdomi citata:

„Islandijoje neteko susidurti su nusirašinėjimu: į universitetą ateini siekti žinių, jei nusirašysi, gal vieną dieną žinių pritrūks darbe. Nenoriu apibendrinti, bet Lietuvoje labiau vyrauja intensyvus mokymasis prieš sesiją. Islandijoje studentai mokosi nuolat – skaityklos, biblioteka užkimštos studentais“, – pastebėjimais dalijosi pašnekovas.

Skaitai ir jauti, kaip perteikiama mintis “Lietuvoje mokytis blogiau nei kitur” (bent man taip jaučias). Nu ir dabar pasakykit, ar čia Lietuvos švietimo bėda ar lietuvių mentaliteto ir mąstymo spraga. Susidaręs įspūdis, kad visi jaučiasi verčiami, stumiami mokytis lyg tai būtų daroma ne jų labui, o dėl kažkokių tretinių priežasčių. Todėl visi mokosi tik per sesiją. Aišku, tu gali sakyt, kad čia univero kaltė, kad tinkamai nemotyvuoja studentų. Bet kodėl univeras turi dar dėt pastangas motyvuojant kiekvieną studentą, jei čia vapšė pačio studento reikalas? Studentui suteikiamos sąlygos įgaut žinių ir jis turi tuo naudotis, prisitaikyti tas žinias pats.

Per savo studijų metus dar pastebėjau nemažą dalį tokių kursiokų, kurie, per 12 metų pripratę mokytis, nenori nieko kito daryt. Tiksliau, bijo. Baigė mokyklą, “ką dabar daryt? nenoriu būt juodadarbiu. Įstosiu”, tada studijuoja. Baigia bakalauro studijas “o ką DABAR daryt? bijau dar eit į darbo rinką. Ai nu vis tiek nerasiu gero darbo. Įstosiu”, tada studijuoja magistrantūrą. Ir nedirba. Burba, kaip sunku tėvams mokėt už jų nuomojamą būstą, už maistą, dar kažką, bet dirbt neina. Paklausi, kodėl neina dirbt, sako “ai nieko gero nėra – vienur reikalauja daugiau kompetencijų, kitur aš nesuderinsiu darbo laiko su studijomis”. Ir blet net nebando nusiųst CV, tipo neverta, nes vis tiek atmes. Nors realiai darbdaviai tikrai linkę prisitaikyt prie darbo grafiko, taip pat linkę kai kuriuos reikalavimus “sumažinti” (darbo patirtis ir kiti dalykai). Tai vat tokie studentai nors ir burba, bet jiems patogu, nes jie turi veiklos (mokytis), jie neturi daug atsakomybių (buto išlaikymas, mokesčiai, pragyvenimas) ir jie tupi tame patogiame guolyje, kuris suręstas universitete ir nenori niekur eit. Po to dar ir į doktorantūrą stos, nes taip patogiau.

Nu ir ką aš norėjau pasakyt… Kad nors ir nėra tobula švietimo sistema, nors ir yra spragų, bet visa bėda yra mumyse. “Mes” ir suformuojam universitetų siūlomą metodą “mokytis visą gyvenimą”. “Mums” to reikia, “mes” to norim, todėl “mums” univerai tą ir siūlo. Ok, gal tokį mąstymą suformuoja vaikystėj, paauglystėj tėvai ir mokykla. Ir labai sunku jo atsikratyt kiekvienam iš mūsų. Tai tereikia palinkėt drąsos ir jėgų kiekvienam, kuris pabando eit kitokiu keliu nei eina dauguma. O aš liksiu prie tų, kurie nuėjo su mase, kurie gavo diplomą, kurie nebus tos srities specialistai (nes nenoriu) ir dirbs ten kur papuola (arba ten, kur nori – kaip aš).

O šiaip man viduje kartais kyla vidinis kivirčas dėl ateities. Dabar dirbu Čiliake vairuotoju. Nu ir tipo “jooo, reikia ką nors rimtesnio, susijusio su profesija, protingesnio dirbt”… Bet tada ateina kita mintis: “bet pasauliui reikia ir juodadarbių – be jų nieko nebus”. Ir man kaip ir gerai kol kas. Man patinka, kad galiu nuo vieno darbo šokinėt prie kito. Ir aš vis tiek manau, kad kai norėsiu, pavyks gaut ir tą neįdomų ofisinį darbą. Bet šiuo metu, kai juodadarbiauju, jaučiu kažkokį tai spaudimą būtinai dirbt protinį darbą… Ir aš nenoriu dabar studijuot magistro, nenoriu dirbt protinio darbo. Aš noriu pailsėt nuo to, nes tikrai pavargau po 16 metų mokymosi. Bet kažkas tiek mano viduje, tiek aplinkoj sako “negalima. Reikia studijuot toliau ir dirbt pagal profesiją”.

4 koment. to “Apšvietimas”

  1. Vytautas- 2014 02 12, 10:14

    Taigi, pradėkim nuo to, jog mano manymu, universitetai nėra blogai. Blogai yra tai, kaip jie veikia. O veikia jie atsakydami į visuomenės susiformavusią nuomonę, tam tikra prasme ją išnaudodami savo, bet ne tos pačios visuomenės naudai. Geras posakis – “Kokia paklausa, tokia ir pasiūla”.

    Kaip minėjau, Lietuvoje veikia studijavimo virusas. Tai reiškia, jog dauguma jaunuolių nemąstydami puola į aukštosios mokyklos glėbį ir aukoja ten savo pačius geriausius metus net nežinodami kodėl. Ką daro aukštosios? Jos atveria plačiai rankas visiems, kurie pasiryžę papurtyti kišenes, visiškai neatsižvelgdamos, jog daugeliu atvejų padarys meškos paslaugą tiems patiems studijuojantiems. Jeigu mes priimam studijuoti į specialybę 100 studentų per metus, kai jų realiai reikia gal 10, motyvuodami tuo, jog “mes suteikiama galimybę visiems siekti aukštojo mokslo diplomo”, ką mes turime?

    Taip, tai tikrai nėra universiteto kaltė, jog dauguma žmonių nesupranta studijų prasmės, kaltė yra ta, kad tuo naudojamasi savo naudai. Universitetas turi būti vieta, kur visuomenė eina į priekį, atranda, kuria ir padeda kitiems tą daryti. Kaip tokius tikslus galima pasiekti, kai prioritetas yra kiekybė, bet ne kokybė?

    Kad kalbėti plačiau apie užsienį, reiktų daug labiau pasigilinti. Aš pateikiau kolkas tik tiek, kiek buvau skaitęs ir girdėjęs. Visgi argumentai būna panašūs – užsienio aukštosiose mokyklose į žmogaus išsilavinimo kokybę žiūrima daug rimčiau.

    O apskritai, tai aš tiesiog už tai, jog jaunas žmogus visų pirma išsiaiškintų kas jis yra ir ko jam reikia, bet susiformavęs virusas neretai tą trukdo padaryti ir belieka klausyti tų, kurie tuo metu tau yra autoritetai. Iš tiesų padaryti ir išspręsti visada paprasta, kai žinai kaip, o kai nežinai, tenka pasitikėti tuo, ką tau pataria kiti. Dėl to aš ir parašiau šia tema, nes noriu pateikti kitokį “kaip”, kuris greičiausiai nebus toks, kokį supranta dauguma.

  2. Tarakonaz- 2014 02 12, 16:54

    Bet tai čia ir yra uždaras ratas: pasiūla atsiranda dėl paklausos; paklausa atsiranda dėl pasiūlos. Ir man vis tiek labiau norėtųsi šiame “kas pirmiau – višta ar kiaušinis?” tipo klausime sakyt, kad pirmiau – paklausa. Žmonės, studentai. Visas kiekybės prieš kokybę reikalas yra dėl didelės paklausos. Ir tas virusas egzistuoja ir nieko nepadarysi. Ir baisu, kad tuo virusu vadovaujasi gi KIEK DAUG žmonių. Ir jei jaunuolis nepapuls į tą virusą, galimai jis tik nukentės nuo to.

  3. Vytautas- 2014 02 12, 20:19

    Žinoma, ratas yra ir greičiausiai bus. Bet vienas rašinio tikslų – parodyti, jo egzistavimą. Problemos sprendimas prasideda nuo jos identifikavimo. Kitaip tariant, kai mes žinome kas, kaip ir kodėl yra, galime pradėti elgtis kitaip. Aš nesiekiu priversti žmones vengti aukštųjų mokyklų, tą jie turi nuspręsti patys, prieš tai gerai apgalvoję ką norėtų veikti be studentavimo.
    Tai iš esmės yra pasiūlymas pastebėti, jog egzistuoja ir kitokie variantai, jog studijos nėra vienintelis kelias, kurį jaunas žmogus gali rinktis.

  4. Romanas fon Bismarkas- 2014 04 25, 07:49

    Turint tiek potencialo leisti laiką čiliake nu nzn nzn. Darbas apgailėtinas be perspektyvų su kiekviena minute tik bukėji. Kam gaisti? Aisku patogu…

Rašyti komentarą