Žalio Tarakono blogas

Day 1 – Liepos 13 – Pirmadienis:
9:39 Kilometražas Hondoj nunulintas, bakas pilnas – galima judėt. Su maps.lt paskaičiavau atstumus nuo namų: iki kelto 309,7km; iki namuko Nidoje 357,4. Bus galima patikrint tikslumą.
10:09 Nu va, jau ir į kolegiją pakeliui užvežiau atestatą. Sakė, kad gerai išlaikiau. Yeah, right. Ir dar man vėjas nupūtė klevo lapą – vaje…
10:21 Jau plente Vilnius – Kaunas.
11:08 Kaunas. Visą kelią už Fiat Doblo variau. Anas labai daug neviršijo.
11:48 Iki Klaipėdos 137 km. Tai dar reikia nepamiršt kelto ir visos Neringos… Spėju, kad apie 14-15 būsiu vietoj.
12:06 100 km iki Klaipėdos.
12:16 Dėl kelio darbų reikėjo pasukt į priešpriešinę juostą. Po ilgo važiavimo tiesiai mane tie posūkiai supykino.
12:27 Iki Klaipėdos liko 58 km.
12:33 Klaipėdos rajonas.
12:53 Aš jau uostamiesty!
13:13 Eilėj prie kelto.
14:16 Štai jau ir atlėkiau į namuką.

Iš automobilio išlipau tik prie budelės, kurioje reikėjo susimokėt Nidos ekologijos mokestį. Taip kad nuo pat kolegijos patogiai sėdėjau – nenuvargino. Autostrada važiuot yra tiesiog kaifas – net su Honda. Nors labiau Hondos charakteris atsiskleidė Neringos kely – vingiai, maži kalniukai… Nidoj neteko klaidžiot – susiradau viską, ko reikėjo. Kambariukas paprastas, gal net toks poprastis, bet kadangi aš jame tik miegosiu, tai sueis. Chebra (Rita, Vilius, Jurga, Laura) mane iškart nusitempė prie jūros. O bangų visai nebuvo… Vanduo žalias, pilnas dumblių… Bet vis vien teko pripažinti, kad ji nėra jau tokia baisi, kaip kad aš vis burbu. Deginimasis irgi malonus užsiėmimas – atpalaiduoja. Dar galima su smėliuku pažaist – iškasti dObę kokią nors. O vakarai, naktys Nidoje – pasaka. Sėdi sau ant smėliuko, žiūri į horizonto platybes ir mąstai… O horizonte liejasi vanduo ir marios. O pasukus galvą kairiau – oranžinis mėnulis ir jo atspindys vandeny. Bet ne tik ramybės buvo tą vakarą… Kai kam labai buvo linksma išgėrus trejų devynerių, o man buvo linksma tempti tą personą namo. Įdomu, kas mane temptų, jei jau tektų. Persona buvo sužibėjus ir dieną tokiais smulkiais, bet juokingais žygdarbiais: atsidarė šaldytuvą, iškrito Mixo buteliukas, kurio kamštukas skilo (or smth) ir gėralas šnypšdamas pradėjo veržtis lauk. Kol Mixas šnypštė ir taškėsi, persona strakaliojo ir krykštavo. Ai, ir dar netyčia Jurgą kelis kartus pavadinau Sandra.

Day 2 – Liepos 14 – Antradienis: nusistačiau 7 priminimus nuo 8:00 iki 8:30. Čia kad nepavėluočiau pas chebrą pusryčių. Kai išjungiau paskutinį priminimą, pagalvojau ‘apsieisiu aš be pusryčių’ ir miegojau toliau. Vėliau, po repeticijos Vi ir Rit, berods vėl ėjom prie jūros. Šįkart buvo bangelių – kelios lūžo į mane. Galiausiai, vakarinėj daly, vėl atsirado nusigėrusių. Šįkart – baisiai. Na ką, vėl tempimas namo. O man visai malonu rūpintis girtu žmogumi. Ir linksma. Jau antrą dieną iš eilės stebiuosi, kad aš nedaug geriu. Visai nėr noro stipriai apsvaigt. Blaivus protas FTW.

Day 3 – Liepos 15 – Trečiadienis: nu prabudau ir einu į chebros namus. Žiūrau aš tik – policija. Žiūrau aš toliau – užrakintas Hondos ratas. Prieinu, mandagiai, be jokių pykčių pakalbu, man paaiškina viską. O yra taip: šitos aikštelės prie namukų skirtos tik vietiniams gyventojams. Nuomojanti motera sakė, kad galima statyt visiems, jei tik pastatyta tvarkingai aikštelėj – rakinti neturėtų… O visgi… Aš kadangi neturėjau jokių nusižengimų, tai bauda minimali – 50 litų. Taip taip, tai pirmoji mano bauda (neįdomi tokia labai). O šiaip dėdė policininkas tik vieną pažeidimą įrašė, nors jų daugiau. Paskaičiau ką papeckiojo, tai tipo aš, pasirodo, gailėjausi dėl savo poelgio. O mašiną nuvežiau į mokamą aikštelę… 12 litų už parą. Pusė velnio, nes nuomojanti motera padarė nuolaidą ir už parą ima dešimčia litų mažiau, nei buvom sutarę prieš mėnesį. Štai šią dienelę labai daug alaus išgėriau… Ir jau vakare pajutau, kad apsvaigau truputuką. Atradau tokį viduriuką – protas visiškai blaivus (gal kiek atviriau kalbu), bet girtumas jautėsi fiziškai (truputį svyravau, bet pagalbos visiškai neprireikė). Nuvargau, todėl dar iki 23h nuėjau miegot. Saldžiai saldžiai miegojau.

Day 4 – Liepos 16 – Ketvirtadienis: kol anie repetuoja, nuėjau į Prieplauką prie interneto… Valandžiukę pasedėjau ir susišikau nuotaiką. Į VU Psichus VF (75 vietos) jau yra 1200 kandidatų. O tai yra 16 į 1 vietą. BE ŠANSŲ. Taip pat šiandien sulaukiau kelių labai gražių pasveikinimų, bet visą dieną buvau tylus, liūdnas, apatiškas viskam, ramus. Nesimaudžiau net jūroj, o apie deginimasi aš nieko nesakysiu – gi nugarą nežmoniškai skaudą nuo to. Bent jau vakarinė dalis man patiko. Ėjom ant Parnidžio kopos (tos didžiausios, tipo) ir ten paminėjom mano ‘šventę’. Va tokį šventimą aš ir mėgstu… Kai ramiai, nesureikšminant paminimas gimtadienis. Ačiū chebrai. O per visą dieną išgėriau vieną butelį alaus ir ‘taurę’ šampano (už tai, kad susenau). Anas, kaip bebūtų keista, išgėrė dar mažiau. Rytoj turbūt lis… 0#=143#.