Kategorijos 'Bendras' įrašai

Tarakonaz

Gavau pažymėjimą

Pagaliau pagaliau gavau vairuotojo pažymėjimą – ilgai lauktas. Buvau ir išvažiavęs pirmą kartą vienas – variau į Šiaurės miestelį pasiimti stovo, tokio pat, kokį sulaužiau – užtat turiu atsarginių dalių dabar. Vienam važiuoti kaifas, kaifas dar ir pagazuoti, nes niekas neburba šalia, kad ‘sugadinsi variklį’. Aišku, tuo nepiktnaudžiauju, nes varikliui ne į gerą, bet kartais juk kyla noras. Pasiėmiau stovą ir baterijas – aptarnaujantysis buvo labai labai kažkur matytas, todėl net pasimečiau, kai jį pamačiau. Tik va niekaip neatgaminu kas ten toks. Tuomet nuvariau į savitarnos plovyklą nusiplauti kondicionieriaus – ten pro kažkur teka freonas ir reikia nuplauti, kad matytųsi pro kur… Bet va vos pradėjus plauti, priėjo žmogus, uždarė kapotą ir pradėjo aiškint, kad negalima. Aš aišku žinau, kad negalima plauti variklio, bet aš ploviau net ne šalia jo. Tą patį paaiškinau ir jam, o jis vis vien savo dainelę, kad ‘jokioje plovykloje negalima atsidaryt kapoto’. Tai bliamba, kur man tada plaut? Man visas freonas ištekės taip… Grįžau namo, pasistačiau automobilį… Namuose pastebėjau, kad man įdėjo ne tas baterijas… Bet blogai ne man, o jiems, nes aš už jas sumokėjau 29 litus, kai jų tikra vertė – 59 litai. Negerai, kad nepatikrinau vietoj, bet aš visai išsiblaškęs ten buvau dėl to matyto nepažįstamojo. Baterijų pakuotę jau praplėšiau, todėl turbūt nepakeistų, lieptų primokėti 30 litų skirtumą. Bet tai bliamba, kodėl aš turiu taip daryti, jei aš net ne tas baterijas gavau? Aišku, aš turiu kur jas panaudoti, bet vis vien aš jų būčiau nepirkęs. Ir man vis vien reikės pirkti tas, kurių man neįdėjo. Nežinau net ką daryt… Ar rašyt jiems, ar ne… 1#=52#.

Tarakonaz

Svajonių išradimai

Na po velniais, nejaugi šiame bloge niekada neužsiminiau apie išradimus, kurių nėra, bet norėčiau, kad būtų? Negali būt, bet per search neradau… Labiausiai labiausiai norėčiau ‘dream recorder‘. Labiau už viską norėčiau pamatyti, kolekcionuoti savo sapnus… Šis įrenginys būtų piniginės dydžio, daugmaž kaip išorinis kietasis diskas su keliomis jungtimis – USB jungimui prie kompiuterio ir jungtys televizoriui (nežinau, kaip jos vadinasi). Taip pat būtų puiku, kad nereiktų prie galvos nieko jungtis, įrašinėtų sapnus per atstumą, tiesiog reiktų ‘suporuoti’ su žmogumi… Na, iš bėdos tai galėtų būt jungiamas Bluetooth ryšiu – reiktų įsidėt į ausį nedidelį siųstuvą… Aišku, sapnų kokybė turėtų būti pati geriausia – HD! Abaldiet, koks kaifas būtų… Antras, kiek mažiau geidžiamas įrenginys – ‘lcd cam‘. Nežinau, kaip reiktų jį pavadinti, bet tai būtų kaip ir delninukas su dideliu, prisilietimams jautriu, ekranu. Ekrano viršuje būtų teksto juosta – ką įrašai, tą ir pamatai – gyvai. Pavyzdžiui, įvedi ‘Valdas Adamkus’ ir ekrane pamatai jį (jei žmonių tokia pavarde yra daugiau, tai tiesiog būtų pasirinkimas tarp jų visų – adresas, pareigos po kiekvieno pavarde) – lyg jis būtų filmuojamas su kamera. ‘Filmavimo kameros’ padėtį būtų galima keisti vedžiojant pirštu per touchscreeną – galėtum žiūrėti į žmogų bet kokiu kampu. Ir, tai nebūtinai būtų žmogus – galėtum įvesti adresą, automobilio valstybinį numerį ar panašiai… Aišku, toks įrenginys labai pažeistų žmogaus teises, todėl labai tikiuosi, kad tokio ir neišras. Tiesa tiesa, blogas be pavadinimo – tiesiog ‘Blogas’, o ne joks ‘lux.sit.blog’. Nežinau, kaip jį pavadinti. Gal yra minčių? 0#=51#.

Tarakonaz

Išlaikiau

Pagaliau pagaliau viena didžiausių mano svajonių išsipildė. Apsidžiaugiau, kad teko važiuoti su Polo. Pasibandžiau aš jį truputį – užgęsti neįmanoma. Aikštelėj viską gerai, tvarkingai atlikau. Gavau 45 laipsnių parkavimą. Mieste važiavau 11 maršrutu. Jau kai pasakė sukt į dešinę iš Regitros kiemo, nusiraminau ir beveik žinojau, kad išlaikysiu, nes tikrai lengvas pakliuvo. Nė karto nemačiau, kad jis ką nors pasižymėtų. Kai grįžom, dar paklausiau ar daug klaidų, tai tik išgirdau ‘ne, labai gerai pravažiavai’. Kas gali būti geresnio? 0#=51#.

Tarakonaz

Žalias klevo lapas

Štai ir išsprendė problema dėl greičio su ’70’ ženklu – nuo rugsėjo reikės lipdytis žalią klevo lapą – ir priekyje, ir gale. Ir labai gerai – dings visos abejonės dėl leistino greičio ir žalias lapas derinsis prie mano žalios Hondos (tik lapas, spėju, bus kiek šviesesnis). Taip pat dingsta ir svarstymai dėl ženklo ’90’ – nei toks egzistavo, nei ką. Tiesa, jei lapas tik nuo rugsėjo, tai tada dar visą rugpjūtį teks važinėt su ’70’… Aišku, man dabar ne tas galvoj – tuoj eisiu vairuoti žalią VW Polo, o ryt laikysiu praktikos egzaminą Regitroje. Jei neišlaikysiu, įvykdysiu masines žudynes. BTW, ‘tarakonaz.žalias’ įgaus prasmę. Būtų išvis šaunu ‘tarakonaz.zalias.lapas.net’… 4#=51#.

Tarakonaz

Pirmasis Honda vairavimas

Su sąlyga, kad baigiau vairavimo mokyklą (ir išlaikiau teoriją Regitroje), šiandien pirmą kartą išvažiavau į Vilniaus gatves su Honda (mama šalia). Abaldiet, tikrai. Pajudėjau be užgesimo… Pavažiavau nuo namų iki Maximos ir pasukau Laisvės pr. link. Sankryžoje normaliai, gražiai įsukau ir važiavau tiesiai, tvarkingai ir be jokių problemų. Tačiau prie širdies chirurgijos klinikos prasidėjo visi smagumai… Užgęsau 3 kartus – tikrai jaučiasi didesnis jautrumas su benzininiu automobiliu, nei su dyzeliniu. Bet galiausiai pajudėjau ir problemos trumpam baigėsi. Kai važiavau pro savo senus namus, sekančioje sankryžoje (kur kelias į Pilaitę, kur 7 troleibusas važiuoja) per daug gazo paspaudžiau važiuojant posūkyje – automobilis gerai ant kelio laikėsi, bet mama buvo išsigandus. Už troleibusų parko, kai reikėjo sukt į Tuvlitą, pražiopsojau posūkį, sukėliau kamštuką, susinervinau, bet visgi po to kelią atlaisvinau. Dėl tech. apžiūros… Nedega gabaritinės, priekyje viršutiniai šarnyrai jau prasti, o iš duslintuvo nieko neliko. Pats nusileidau į duobę, parodė kas jam yra. Pakraupau – ten nebėra ko virinti, reikia keisti… Skylutė tai nedidelė – 1 cm skersmens, bet vos paliečiau ten, pradėjo trupėti dar… Vienu žodžiu, nieko gero. Nesuprantu, kaip tvarkė tą Hondą, jei nesutvarkė. Bet automobiliu važiuoti galima – davė lapą, kuris galioja mėnesį. Po to mamai reikėjo į Madą… Stoviu T formos sankryžoj prie Spaudos rūmų, užsidegus žaliai pradėjau judėt – normaliai, be problemų, bet Audistui su baltu Audi 100 universalu vis vien kažkas nepatiko ir jis pypsendamas ir staigiais judesiais mane aplenkė. Susinervinau dar labiau – ir taip jau nervavaus dėl gesimo… Po to Mados aikštelėj, kur yra pėsčiųjų perėja, bomžas svirduliuodamas neapsisprendė kur eit, todėl turėjau laukti… Susinervinau dar dar labiau – pastebėjau, kad už vairo esu nervuotas, jei kas blaško, maišosi ar kitaip išsišoksta. Todėl, visai to nenorėdamas, prasukau ratus – sucypė padangos, visi pažiūrėjo, bet man palengvėjo. Net nudžiugau, kad pavyko. Aikštelėje daviau mamai – piktas buvau, bijojau pats statyt… Buvau nutaręs, kad nebevairuosiu šiandien, bet laukdamas automobilyje nurimau. Pasiūliau nuvaryti paragauti Hesburger mėsainių – pakeliui dar užsukom į vieną namą dokumentų. Bevažiuojant man užkišo taksistas su Volvo, tai staigiai sureagavau ir spustelėjau stabdžius – reakciją turiu gerą. Jeruzalėje buvo linksmiausia dalis… Po to, kai paėmiau dokumentus, sankryžoj turėjau pasukti į kairę. Tačiau nepastebėjau, kad pirma juosta užstatyta – išvis maniau, kad ten vienpusis. Todėl vos vos nesusidūriau su Audi A3 – pritrūko kelių centimetrų. Situacija tokia, kad ten dvipusis kelias labai siauras ir automobilių kelkrašty negalima statyt. Kadangi turėjau pavažiuot atgal, tai tuo pačiu apsisukau. Vėliau važiavau Molėtų plentu. Ten naujas, gražus kelias. Hesburger aikštelėje pastačiau automobilį (labai lengvai, be problemų) ir nuėjom ragauti. Kai valgiau, drebėjo rankos labai… O šiaip visai skanu. Važiavimas atgal buvo ganėtinai normalus. Vienoj vietoj sustojau sankryžoje, pažiūrėjau veidrodėlyje į mikruškę, kuri buvo be šviesų. Pamurmėjau dėl to, bet pasirodė, kad ir pats buvau pamiršęs įjungti. Ir šiaip kelyje labai piktas esu – važiuoju pagal taisykles, pagal ženklus, bet labai jau rėkauju ant tų, kurie taip nedaro, užkišinėją ir panašiai. Išsilieju tai neblogai, nelaikau visko savyje – pasidaro lengviau parėkavus.
Mano išvados:

  • pripratus prie benzino, problemų su gesimu nėra
  • daug niurzgu, rėkauju ir pykstu, bet laikausi taisyklių – aplinkiniams gerai, keleiviams blogai
  • myliu Hondą
  • mėgstu vairuoti
  • pirmoji avarija bus su Audi

Mamos išvados:

  • vairuoju normaliai, įgausiu patirties ir vairuosiu gerai
  • baisu

Pirmadienį važiuosiu į Trakus – mama pasirašė. Vadinasi, kad tikrai normaliai važiavau. 1#=47#.

Tarakonaz

Nostalgic #2

Šį kartą į galvą atėjo prisiminimai iš 9 aukšto. Senuose namuose, kai dar buvau mažas, mane palikdavo pas ‘močiutę Zosę’, kuri gyvena 9 aukšte (aš gyvenau 8). Aš ten sėdėdavau virtuvėj ant stalo ir valgydavau keptas bulves, žiūrėdavau pro langą. Dar mane mėgino mokinti žaisti šachmatais – taip ir neišmokau, bet šaškėmis kaldavau gerai. Kaip ten būdavo jauku, šilta ir gera… O dabar jau nebebėr Zosės – seniai jau… 0#=46#.

Tarakonaz

13: ŠDF

Šios Dienos Faktai:

  • Vilniuj lyja
  • Noriu miego
  • Žlioba išlaikė teoriją Regitroje
  • Lygiai prieš 41 metus gimė Nicole Kidman
  • Baigėsi mano paso galiojimo laikas
  • Sužinojau, kad pavardę dar galiu keisti ir į ‘Kašėta’
  • Išlaikiau teorinį egzaminą Regitroje padaręs tik 2 klaidas
  • Pasaulinė pabėgėlių diena
  • Išgėriau litrą 5% alkoholio – nu gi teoriją išlaikiau
  • Važiavau su naująja Mazda 6
  • Neisiu miegoti iki 22
  • Prieš 52 metus žuvo 74 žmonės lėktuvo katastrofoje
  • Pripažinau, kad ši savaitė pati geriausia visame trumpame mano gyvenime

ŠDF pabaiga. 0#=46#.

Tarakonaz

Kelionė su bendraklasiais

11:30 susitikom geležinkelio stotyje – moteriškė pasakė, kad 12:00 turėsim iš pagrindinės salės eiti kitur, nes bus pristatytas naujas dyzelinis traukinis. O kaip tik 12:00 ir mūsų traukinys nr. 666. Buvom 9 (PB ir VK atvyko vakare) – GG, GL, UA, IG, JP, JA, MG, MT, EP/L. Buvau kupinas džiaugsmo ir entuziazmo – anksčiau niekada nevažiuodavau niekur su klase, o šį kartą nutariau važiuot. Viskas vyko ne pagal planą – išlipome per anksti, todėl teko žygiuoti – visai gerai, kad taip viskas susiklostė. Kai priėjome ‘Pailgio perlą‘, nudžiugau pamatęs gražius siaurus namukus su aukštu stogu. Tačiau paaiškėjo, kad mes jų negausime – teko žygiuoti toliau iki ‘Pailgio perlo 2′ ir ten namukai buvo paprastesni – kai kurie nusivylė, pamurmėjo, tačiau man tie namukai buvo dzin – vis vien ten tik miegosim. Oras buvo nuostabus, ėjom visi maudytis – bet maudėsi tik merginos – mes, vaikinai, nenorėjom. Tačiau, einant atgal, nutariau pamušinėti kamuolį ant laiptų – žinojau, kad gali atsimušti į laiptų kraštą ir nuskrieti į vandenį, bet naiviai tikėjausi, kad taip nenutiks. Nutiko – nespėjau pagauti, nukrito į vandenį ir man teko pabraidyti. Vėliau pasidarėme arbatos – virdulys labai puikus – laukėm beveik valandą, kol šis užburbuliavo. Vėliau MTGG pametėjo mintį su vandens dviračiais. Valanda – 6 litai – išsinuomavomojome 2 – UAIGJP ir GLJAMGEP/L (kaip suplakti visus inicialus kartu). Buvo labai smagu – nežinojau, kad merginos taip puikiai moka driftinti. Sėdėjom prie 6b namuko ir atėjo dar vyrų – PB ir VK. VK išsitraukė truputį š.ekstros. Tai va visą vakarą sėdėjom prie šašlykinės, kuri atstojo laužą (nieko nekepėm) ir gurkšnojau tą puslitrį – kadangi aš negeriu, tai man to pakako, kad lengvai apsisuktų galvelė. Nepraradau proto – atvirkščiai – šnekėjau taip, kaip blaivas nesugebu – daug ir ne durnai. O štai kosulys vėliau surado katiną (mano spėjimu, tai katinas, mylintis katinus), kurį glostė, o šis gulėjo ir murkė – davė man, tai šis pabėgo. Kai kosulys nuėjo į krūmą nusilengvint, šis iš paskos bėgo – labai jį pamėgo. Pasisėdėjimas buvo labai malonus, bet mūsų vis tuštėjo – prie ežero nuėjo. Galiausiai visi ten buvo, sėdėjom ant lieptelio ir kai kurie žiūrėjom į žvaigždes – buvo ir katinas. Tačiau po truputį vėl visi skirstėsi – kas miegot, kas į kambarį. Galiausiai likom lauke VK, MG ir aš – kosulys atsinešė mažų vytintų dešrelių ir davė katinui, kuris po to ir užmigo ant kosulio pilvo. Tryse šnekėjom, aptarėm kelis dalykus, daug daug daug juokėmės. Po to aš pradėjau pasakoti, kaip būtų baisu, jei atsidurtum naktį kažkur miške (tarkim trenkė į galvą kažkas, o sąmonę atgavai tik miške), kur nieko nėra, tik tyla ir įtampa. Silpnesnis žmogus juk plaukus rautis pradėtų – panikuotų ir tikrai išprotėtų. Dar apsidairiau ir nutariau, kad tarp medžių juk visko pamatyt gali – kartais pasirodo, kad kažkas sujuda ar kokia figūra šmėsteli. Ir tuo metu, kai taip kalbėjom, atsiradės bobikių kambario durys ir niekas neišėjo – mes nutilom, bet aš turėjau žibintuvėlį ir GL, jį pamačiusi, išdrįso išeiti laukan. Merginos irgi šnekėjo apie panašius dalykus. Atėjom ir mes trys pas jas į kambarį – įsiliejom į pokalbį. Aš dar papasakojau ir apie Džonį. Bet jų mėgstamiausia tema – iškrypėliai, kurie uosto kelnaites – merginų maudymukai kabojo lauke ant virvės. Smagiai pasisėdėję, grįžom į savus kambarius miegoti. Užmigti buvo sunku – nerealiai skaudėjo kojas, nugarai buvo šaltą ir dar keli uodai zvimbė – išsisukau su keliais įkandimais. Ryte jaučiausi daug geriau – buvo šilta, nieko neskaudėjo. Pagulėjom pagulėjom ir po to išėjom pas kosulį, kuris, kaip tikras sveikuolis, maudėsi. Kai lipom laiptais iki ežero, pamatėm jį sėdintį ir rūkantį – tikras ‘sveikuolis’, pagalvojau (jau buvo išlindęs iš vandens). Pasėdėję grįžom prie 6b – kavos ir pusryčių. Kadangi lijo, tai pusryčiavom 5 valandas – VK, MG ir GL išvažiavo anksčiau ~13h, o visi likę buvom prie 6b. Išgėriau 4 puodelius 3in1 kavos – Jacobs nebegersiu, nes neskani, o Merrild yra gėris. Pasisėdėjimas buvo labai malonus – ramu, jauku, visi kalbėjomes, vis ką nors kramsnojome – geriausia išvykos dalis. Bet visi malonumai kada nors baigiasi – atėjo laikas tvarkytis ir ruoštis išvykimui. Kelionę vertinu aukščiausiu balu ir norėčiau tai pakartoti. Nebuvo tokių žmonių, su kuriais jausčiausi blogai, todėl mano pasitikėjimas savimi šias dienas buvo aukščiausias per daug daug laiko. Ačiū už gerą atmosferą.
Pauliau, tu man primink, kad esu skolingas 3 litus, nes aš pats tikrai pamiršiu.
Nuotraukų prašykit iš Jurgos – aš jai visas nusiunčiau.
Greta, ačiū tau.
1#=46#.

Tarakonaz

Juostelėje Audi

Praeitame įraše minėjau, kad eisiu ryškinti labai senos juostelės. Taip ir padariau – tačiau tai buvo ne ta juostelė, kurios tikėjausi… Šioje juostelėje buvo vos 3 nuotraukos, iš kurių tik 1 gera. Ir joje Audi… Ech… Mano gyvenime tiek daug Audi… Tiesa, nusipirkau dar ir juostelę Zenitui – 12 kadrų – noriu patikrinti kokybę.

1#=45#.

Tarakonaz

Zenit-E

Mainyk.lt (ir blogas) sistemos dėka, nenaudojamą routerį D-Link DI-524 iškeičiau į Zenit-E fotoaparatą. Visada norėjau turėti seną fotoaparatą ir seną sportinį dviratį – dar liko gauti dviratį ir bus tiesiog puiku. Fotoaparatas puikiai išlaikytas, su nauju Helios 44M 6 objektyvu, pagamintas ~1980 (nes ant jo puikuojasi olimpinių žaidynių logotipas). Kol kas nelabai gaudausi nustatymuose, tačiau internete nemažai instrukcijų, todėl vis vien perprasiu.
Ryt žygiuosiu išryškinti vieną seną juostelę, kurią tik šiandien ištraukiau iš fotoaparato – nuotraukos bus apie 2002-2005 – tiksliai nežinau… Ir dar reikės nusipirkti juostelę Zenitui – bandysiu imti ISO 200 jautrumo, nes būtent tokias anksčiau naudojom senoje Minoltoje. Nežadu labai dažnai fotografuoti, bet per vasarą gal kelias juosteles po 36 kadrus ir pravarysiu.
Šį savaitgalį F-1 persikėlė į Kanadą. Įdomu tai, kad vakar po kvalifikacijos nusprendė perasfaltuoti apendikso formos posūkį, nes dauguma lenktynininkų skundėsi dėl besilupančio asfalto. Įdomu todėl, kad danga turėtų būti slidi, o lenktynininkai prieš lenktynes neturės progos jos išbandyti – nežinos kaip reaguoja bolidas. Tikiuosi, kad Kimiui tai padės, nes kvalifikacijoj jis ten prarado ~0,8 sekundės, todėl startuos tik 3.

2#=44#.

Tarakonaz

Populiarusis putų skulptorius

Visi turbūt girdėję apie žymųjį lietuvių ‘tiuninguotoją’ kaunietį, kuris apipurškia automobilį putomis ir užmauna ant jo milžiniškus ratus… Neseniai šis ‘meistras’ pateikė visuomenėj naująjį savo kūrinį – Mercedes-Benz CL (W215) klasės automobilį. Mano nuostabai, šis automobilis pasirodė WorldCarFans puslapyje. Neužilgo ši naujiena pasirodė ir Autobloge… O aš aišku pašnibždėjau komentaruose, kad šis ‘šaunuolis’ tiuninguoja ne tik MB, bet ir BMW, todėl Autobloge atsirado straipsnelis ir apie BMW 645… Ir net mano nickas paminėtas: ‘Thanks for the tip Tarakonaz!’. Pasigrožėkite (jei taip galima pasakyti):


3#=42#.

Tarakonaz

Leistinas greitis su ženklu '70'

Vakar klasėje kilo diskusija ‘ar galima važiuoti 90 km/h greičiu automagistralėse ir greitkeliuose, jei ant automobilio galo priklijuotas ženklas ’70”. Vieni sakė, kad reikia ženklo ’90’ ir tuomet jau bus galima. Tačiau aš ir dar keli (mažuma) teigė, kad ir su ženklu ’70’ galima važiuoti 90 km/h greičiu automagistralėse ir greitkeliuose. Vairavimo mokykloj aiškino, kad jokio ženklo ’90’ nėra ir tai tiesiog nauja išgalvota nesąmonė (išties, tai sakė ‘nonsensas’). Tas žmogus moko vairuoti jau gal apie ~20 metų, jei gerai prisimenu ir aš juo visiškai pasitikiu. Taip pat ir vairavimo mokykla gera, gyvuojanti nuo 1990, o ne šiaip naujai atsidariusi mokykla, kurių dabar pilna, nes kaip tik dabar pats bumas. Visgi norėjau įsitikinti 100% ir todėl parašiau po laiškelį Regitrai ir Vilniaus miesto komisariatui. Ir šiandien jau gavau atsakymą iš abiejų šaltinių… Ir ką gi jūs galvojate – atsakymai skiriasi. Nu tai po velniais, iš kur žinoti kas sako tiesą? Ir išvis, ar kas nors žino 100%? Abejoju.

Formuluotas klausimas:
Jeigu aš ant automobilio galo esu prisiklijavęs ženklą ’70’, ar aš galiu važiuoti automagistrale 90 km/h greičiu?

Regitra:
Sveiki,
remiantis KET XV straipsnio 179.2 punktu- negalite.
Pagarbiai,
Vilniaus filialo specialistas
A****** J*********

Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas:
Kelių eismo taisyklių 178 punktas nustato: „Neturintiems 2 metų vairavimo stažo vairuotojams, taip pat asmenims, kurie mokosi vairuoti, leidžiama važiuoti automagistralėse ir greitkeliuose ne didesniu kaip 90 km/h greičiu, kituose keliuose – ne didesniu kaip 70 km/h greičiu. Automagistralės ir greitkeliais pažymėti atitinkamais kelio ženklais 501 ir 555“.

P.S. Ant galinio stiklo priklijuotas simbolis „70“ nurodo kitiems eismo dalyviams, kad vairuoja stažo neturintis vairuotojas. Jei tokį automobilį vairuoja vairuotojas su stažu, tokį ženklą kiekvieną kartą privalu nusiimti.

Aš labiau tikiu VMVPK, nes atsakymas išsamesnis ir mano nuomonė tokia pati – vis vien lieku įsitikinęs, kad galima važiuoti automagistrale su ženklu ’70’ ant automobilio galo. Bet šiaip, čia nesąmonė dėl to, nes niekas nieko nežino kaip turi būti. 2#=39#.

Tarakonaz

Apmyžt ir padegt

Mano antipatija Audi automobiliams dar labiau išaugo… Ir visa tai po vakar. Vienu žodžiu, ėjau į vairavimo mokyklą, lijo. Man beveik kasdien, neišvengiamai, reikia eiti pro stovėjimo aikštelę prie Laisvės pr. (Gusto blyninė ten yra). Automobilių buvo daug, todėl nemačiau ar už kurio nors iš jų nėra balos. Iš aikštelės išvažinėjo Audi 100/A6 universalas ir dar kažkoks automobilis. Automobilis, važiavęs prieš Audi, normaliai pravažiavo ir tada kaip tik susikirto mano ir Audi keliai. Aš sustojau ją praleist, palenkiau galvą šiek tiek ir pamačiau, kad ant kelio yra duobė pilna vandens. Audi grėsmingai artėjo prie tos duobės ir nespėjau atšokt – jau buvau visas aptaškytas. Kelnės kiaurai peršlapo, kliudė ir striukę… Jau kaip susinervinau, galvojau mesiu ką nors, bet tik negražiai pamosikavau rankomis. Piktas, irzlus, piktas ir irzlus ėjau toliau. Priėjau gatvę ir šviesoforą (~15-20 metrų nuo tos vietos, kur aptaškė). Prie jo visada būna balos, nes dėl troleibusų kelyje yra įdubimai. Paspaudžiau tą daiktą, kuris padeda perjungti šviesoforą (kaip jie, po velniais, vadinami?) ir atsitraukiau nemažu atstumu nuo balos – juk nenoriu sušlapti dar kartą. Visi automobiliai pravažiavo normaliai, mačiau, kad vandens lašai manęs nesiekia. Bet neee, būtinai turėjo važiuoti Audi 80 ir mane aptaškyti… Nu po velniais, kas čia darosi su tom Audi? Kas per asilai jas vairuoja? Nu koks vairuotojas važinėja per duobes? Negali apvažiuot? Nu ir kokio velnio viršyti greitį, kai toks slidus kelias? Po šių įvykių likau speechless – maybe it’s a punishment for hating Audi. 3#=37#.

Tarakonaz

Rožinė sąvaržėlė

Beveik prieš savaitę sugalvojau, kad gal reiktų pabandyti mainytis daiktais, taip gaunant vis vertingesnius daiktus… Kaip tyčia, suradau namuose rožinę sąvaržėlę ir nutariau, kad tai puikus daiktas (ir puikios spalvos) mainams. O dar kai atsirado mainyk.lt, tai išvis apsisuko galva. Ką tik nufotografavau sąvaržėlę ir įdėjau 4 skelbimus į skirtingas kategorijas. Tikiuosi, kad jie to nedraudžia, bent jau niekur neparašyta. Labai tikiuosi sėkmės. Skaitytojai, paplatinkite mano sąvaržėlę. 1#=34#.

Tarakonaz

One red paperclip

Kažkada girdėjau apie žmogų, kuris iškeitė sąvaržėlę į namą… Nesigilinau, tiesiog žinojau šį faktą. Vakar per FSM buvo paliesta ši tema ir todėl visus mokinius padalino į grupes (vos 4 grupės po 3 žmones, nes dauguma kažkur buvo išvažiavę ilgojo savaitgalio proga), davė po vieną pieštuką ir išvijo į gatvę pusvalandžiui. O gatvėj žmonių buvo dar mažiau… Tačiau jau po poros minučių pavyko atsikratyt pieštuku ir išsikeisti į neatidarytą Tic-Tac dėžutę. Dar truputį pavaikščiojus, išmainėme Tic-Tac į kažkokį drėkinamąjį losjoną už 7 litus. Su juo ir baigėme mainus, nes niekas jo nenorėjo. Grįžę į FSM, sužinojome, kad rezultatas net labai geras… O man, aišku, kilo beprotiška mintis… Būtų galima pradėt mainus vasaros pradžioje ir visą vasarą mainytis… Tikslas nedidelis – automobilis už 1000 litų… Juk šiaip visai realus tikslas… Po truputį, lėtais žingsniais, tikrai būtų galima turėt automobilį. Aišku, tenkintų ir mažesnis pasiekimas, juk tik dėl įdomumo viskas būtų daroma… Tačiau nežinia, ar pakaks ryžto, nes jau vien rašydamas abejoju ir tai puikiai atsispindi rašymo stiliuje – daug daugtaškių. Pasimetęs kol kas. O jūs ką patartumėte? Imtis tokio eksperimento, ar visgi čia šūdas? Originalas: http://oneredpaperclip.blogspot.com/. BTW, gegužės 3 dieną išbuvau be kompiuterio. 3#=33#.

« Naujesni įrašai - Senesni įrašai »