Tarakonaz

DKKDS + kaip durnas Edgaras darėsi vizą

Skaitant pirmą įrašo dalį, reikia pasileisti šitą:

Penktadienį – sekmadienį buvau. Net nežinau nuo ko pradėt, norisi rašyt kone epizodiškai, tai gal taip ir reiktų – nafik ta chronologinė atpasakojamoji tvarka būtina.
Labai patiko pabendrauti su J.A.! Vat nu blyn, išties, koks nuoširdus ir gražus žmogus ir plius dar nebanaliomis mintimis, kurių nesigėdija ir nebijo. Riebų pliusą dedu.
Visada reikia klausyti V.K. alkoholio klausimu. Niekada nesu taip “skaniai” (nu ji pati nelabai skani, bet poveikis geras) gėręs degtinės. Zelionaja Marka. Dar kaip tik akcija buvo – už litrą 42 litai. Bet ant tiek gerai. Su mumis kartu pakaitomis gėrė ir kiti, bet mes su V.K. kiekvieną taurelę kėlėm, tad daugiausiai jos išgėrėm. Ir kas nuostabiausia, taip ir nepasiekėm stadijų “labai sukasi galva”, “bloga” arba “nieko neprisimenu”. Išvis mąstymas visą laiką išliko normalus, o ne durnas. Bet fiziškai buvo toks pastovus ir nebaisiai stiprus fizinis apsvaigimas (tiesiai vaikščiojau). Nu vienžo, užskaitau visiškai.
Dar girdėjau, kad S.K. ir R.T. labai mielai miega kartu ir juos bendraklasiai keli poravo. Šitas sakinys vien tik abiejų paminėtųjų paerzinimui.
Gailiuosi, kad likau ir šeštadienio-sekmadienio naktį. Degtinės nebuvo, gėrė viskį su Cola (mūsų buvo 4 klasiokai ir 4 P.K. draugai), kurio negaliu pernešt – nuo kvapo pykina. Tiesa, bandžiau pasidaryt kokteiliuką, bet proporcijos, kaip viskio nekentėjui, turbūt pačios durniausios, kokios gali būti (50/50). Tad per visą dieną apsiėjau su keturimis alaus (blyn, galvojau, kad su dviem, bet du buvau pamiršęs). Ir pirmas nuėjau miegot apie 2h. O tada gudruoliai išsitraukė degtinę ir manęs nepažadino. Nuodėmė, baisi klaida. Bet ir šiaip visi buvo pavargę, sarkastiški, bjaurokoki. Jau kiek stūūūmimo buvo, vajėzau. Tiek, kad bent pailsėjau. Atsiribojau nuo miesto ir mėgavaus.

Šiai trumpai daliai pasileidžiam šitą:

Sekmadienį dar mačiau P.B. (kilmininkas) skvoterę su darbine kepure. Chitchatas buvo nepavykęs. Bet gerai, kad ne aš vienas jaučiausi nusišnekantis. Iš šalies turbūt išvis juokinga turėtų būt. Bet ji užtat labai mielai rausta, ha. Jau žinau, pro kur tais retais atvejais vaikščiosiu į Akropolį.

Paskutinė dalis:

Šiandien variau pasidaryti vizos. Ne nu čia aš ir sužibėjau visu savo Edgariškumu. Iš pradžių kaip ir viskas buvo ok. Į eilę atsistojau valandą prieš konsulato atsidarymą – turėjau ir draudimą, ir užpildytą anketą, ir tėvo bei savo gimimo liudijimų kopijas, ir pasą. Prieš mane gal apie 15-20 žmonių buvo, tad dar nedaug. Prastovėjau ir neprailgo, įėjau, padaviau. Sako “reikia originalų”. Nu blyn. Mano gimimo liudijimas mano namuose, tėvo gimimo liudijimas tėvo namuose. Krč. Aš tai nesuprantu, kodėl jiems to reikia, jei ne pirmą kartą važiuoju ir jau seniai esu įrodęs, kad tikrai pas senelį važiuoju (dėl to ir reikalingi gimimo liudijimai, kad būtų įrodymas, kad anketoj įrašytas mano senelis, pas kurį lankysiuos, tikrai yra mano senelis). Nu ok, tiek tos. Iš pradžių nuvažiavau pas tėvą – nei jo, nei jo žmonos, nei mano brolio nėr, bet turėjo įleist kaimynė (buto durys tos pačios ten). Po 20 min turėtų grįžt iš darbo. Atsisėdau koridoriuj (yra kėdė), chillinu sau ramiai. Atėjo, apsičiupinėjo, sako “palikau raktus striukėj, o striukę darbe”. Jėga. O jos vyras poliklinikoj turėjo būt. Nu ką – važiuojam Golfuku iki poliklinikos. Stebiu akimis kuro kiekio rodyklę  – jau tuoj tuoj baigsis, bet galvoju, nu ką čia su ta kaimyne į tą degalinę lėksiu – užteks man to kuro. Nubėgo ji į polikliniką, išlakstė galimus kabinetus, bet nieko nerado. Nu tai kita stotelė – jos darbas. Nuvarėm ten, pasiėmė tuos raktus, važiuojam namų link. Judu Olandų gatve, matau – Lukoil. Pagalvojau “nu bet ten brangu” ir pravažiavau. Pasiėmiau tėvo gimimo liudijimą, jau galvoju keliaut namo pasiimt savojo ir į Neste užšokt pakeliui netoli. Kur tau. Pirmas kalniukas – op op op, tyla iš po kapoto. Nieko nebus, dyzelinas pasibaigo. Nuriedėjau iki kalno apačios ir laukiau Manto. Blyn, gerai, kad turiu į ką pagalbos kreiptis, o tai kukuočiau sau ten kalno apačioj. Atvažiavo, nuskridom iki mano namų, į konsulatą ir galų gale grįžom prie Golfės… Nu bet nu… Jo.

3 koment. to “DKKDS + kaip durnas Edgaras darėsi vizą”

  1. P. B.- 2012 05 16, 02:56

    Lol, Edgarai. I’m referring, of course, to the musical number you chose to iluminate the middle part. I gather it’s just as awkward as the said chit-chat.

  2. Tarakonaz- 2012 05 16, 10:17

    That was the intention – absurd at it’s best.

  3. P. B.- 2012 05 16, 20:43

    Yep.

Rašyti komentarą