Tarakonaz
2009 11 19 02:35

Krakatukų miestelis. Džozefina (I)

Nuleidusi galvą, paskendusi savo mintyse, Džozefina sklendė Krakatukų miestelio senamiesčiu. Ji dar buvo neatsigavusi po skaudžios netekties – ją paliko vaikinas. Ir staiga prie jos pribėgo keistas, drovus vaikinukas ir pasiūlė nueit išgert kavos. Džozefina neatsisakė. Tačiau einant toliau, jos mintys sukosi vien apie buvusįjį. ‘Na, kodėl? Kodėl mane paliko?’ – ji nesugebėjo to suvokt. Arba nenorėjo pripažint – visgi sunkoka. Galiausiai, nusivylusi visais pasaulio vyrais ir išvadinusi juos kiaulėmis, Džozefina priėjo išvadą, kad buvęs vaikinas jos niekada ir nemylėjo – tik ji dėl jo buvo pakvaišusi.

Ji atsigavo, suprato gi, kad ne pasaulio pabaiga ir gyvenimas tęsiasi toliau. Banalūs žodžiai gi irgi būna teisingi. O dar ir gatvėj sutiktas Juzefas pasiūlė susitikt – prasiblaškyti visada gerai. Džozefina nepasigailėjo – po susitikimo ji vėl linksma tabalavo kojomis ant savo mėgstamų supynių kieme. Kiek nedaug reikia. Ir štai jai toptelėjo: ‘ar šįkart nebus viskas atvirkščiai? Juk jis dėl manęs pakvaišęs, o aš tik prisileidžiu jį, mėgaujuos dėmesiu’. Kojos nustojo tabaluot, ji sukniubo ant grandinių, pradėjo kūkčioti – ji ką tik suprato, kad Juzefas liks įskaudintas. Bet nutarė visa tai atidėti vėlesniam laikui.

Džozefina pasidavė laiko ir įvykių tėkmei. Atrodo, viskas buvo ‘tobula’, kaip pasakytų Džozefina. Bet taip atrodė ne jai, o Juzefui. Džozefinai kažkas buvo ne taip. Ji jau ne tik bijojo įskaudinti tą mielą, drovų, keistą vaikinuką, bet ir santykiuose pajuto pokyčių. O Džozefina buvo tokia mergina, kuri vadovavos taisykle ‘jei bent kažkas negerai, reikia kažką daryti’. Ir prikakojo. Net nesuskaudo širdies. Skaudėjo kitur – galvoje.

Krakatukų miestelis. Džozefina (II)
Krakatukų miestelis. Džozefina (III)

« | »

11 koment. to “Krakatukų miestelis. Džozefina (I)”

  1. # Chaoko- 2009 11 19, 14:15

    Apie pusė teksto nu taip pažįstama ir artima, kad net… ;)

  2. # Tarakonaz- 2009 11 19, 15:08

    Rimtai? Keista…

  3. # mar- 2009 11 19, 21:33

    o,kaip greitai visi susivokia apie viska krakatuku miestelyje, butu gerai jei is tikruju visu emocijos ir mintys tilptu arbatiniame saukstelyje.

  4. # greta K- 2009 11 19, 22:08

    įdomu, iš kur toks pavadinimas miestelio… drovūs vaikinai neprišoka prie merginų gatvėse ir nekviečia kavos…

    o šiaip kartais išsigąstu, kad esam panašūs….

  5. # Tarakonaz- 2009 11 19, 23:34

    Mar, :)

    Greta, apie pavadinimą ‘Krakatukai’, hm. Na, čia… Tokia nuostabi Mergina taip kažkada vadino ‘šūdukus’. Krakatukai = šūdukai. ;) Drovūs vaikinai kartais pasielgia netikėtai, beje. Kuo mes panašūs? Krakatukų miestelis ir gyventojai yra išgalvoti ir ši ‘istorija’ su manimi nesusijusi, tarkim.

  6. # greta K- 2009 11 20, 00:17

    tiesiog smulkmenos, nežvelgiu į tą istoriją tiesiogiai..;)

  7. # Dewere- 2009 11 24, 15:26

    :)

  8. # Tarakonaz- 2009 11 24, 22:41

    Smailas suglumino. Pakomentuok, nepasikuklink ;)

  9. # Dewere- 2009 11 25, 13:34

    liksiu KUKLI… :p kaip man ir pridera.

  10. # Dewere- 2009 11 25, 13:37

    Beje… Nusivesk TA NUOSTABIA mergaite i koki kina… :) pasiulyk, gal neatsisakys ;)

  11. # Soter- 2009 11 26, 21:24

    Deja, Džozefina vėliau suprato, kad skauda ne tik galvoje, bet ir širdyje. Ji pagalvojo “O visgi viskas apsisuka ratu”. Nors Džozefina suprato, kad įskaudino Juzefą ji vis dar norėjo bendrauti su juo. Norėjo jį pažinti kitaip, kaip asmenį, o net mėgautis jo dėmesiu. Tačiau Juzefas jai neberašė, o Džozefina buvo per daug išdidi mergina, kad vaikinui rašytų. Tad dienos ėjo ir jie tiesiog gyveno, žinoma, prisimindami vienas apie kitą ir pagalvodami.
    Buvo tokių dienų, kai Džozefina su Juzefu netikėtai susitikdavo, bet maloniai pasisveikindavo ir nueidavo. Aišku, Juzefas paskui save kaltindavo, kad nepakalbėjo su ja, nepakvietė arbatos, į kiną. Taigi jis sau pasakė “Kitą kartą būtinai ją kur nors pakviesiu”.
    Ėjo dienos, mėnesiai…Taip atėjo žiema. Kaustė orą lengvas žiemos šaltis ir pustė, bet viskas atrodė nuostabiai gražiai, Kalėdiškai ir šventiškai. Džozefina, kaip visada ėjo gatve grožėdamasi viskuo ir įkvėpdama į save kiek galima daugiau tos nuolaikos sklandančios ore. Juk jai Kalėdos, pati gražiausia šventė. Be to, ji romantikė, kuri mėgsta svajoti. Mintimis nuskriejusi į svajas ji susidūrė su JUZEFU! Tai buvo netikėta nei jai, nei jam. Džozefina šypsojosi, bandė užkalbinti, o Juzefas tiesiog žiūrėjo nedrąsiai ir kukliai. Pamačiusi šį žvilgsnį Džozefina suprato, jog jis vis dar taip pat į ją žiūri, nors praėjo tiek laiko ir kaip jis pats sakė ji ‘prikakojo’, bet laikas nepakeitė jo gilaus žvilgsnio ir susižavėjimo ja.

Rašyti komentarą