Kategorijos 'Soter' įrašai

Soter

Dviratis dviratis…

Netikėtai internete radau “Virtualų dviračių muziejų” :). Na dar dėl virtualumo galėčiau pasiginčyti, mat čia sukeltos tik nuotraukos, šiek tiek dviračių ir dviračių sporto istorijos, dviračių firmos, dviračių aksesuarai (nuotraukos).


Tačiau kur metaduomenys??? Manau, mano kolegos sutiktų, kad tai ne virtualus muziejus :P, bet nuoroda patalpinta net www.muziejai.lt, keistenybė. Bet visko gi būna:).

Tai štai. Draugai jau žino, kad mėgstu vėžintis su dviračiu – o taip! Vieną vasara teko beveik du mėnesius kaip savo pagrindinį transportą naudoti, nė karto per tą laiką nevažiavau su viešuoju transportu. Taip per šį laiką pripratau prie šios priemonės, kad grįžus į Vilnių taaaiiip man trūko jo :P. Bet va kažkaip čia norėtųsi vėžintis ne vienai, o draugė, su kuria gyvenau, neturėjo ir nenorėjo dviračio. Tai nusprendžiau, kad būtų keistoka, jei aš važiuočiau dviračiu, o ji eitų šalia, kai eidavome į universitetą. Keistoka :P :)

Bet va netikėtai radau įdomių nuotraukėlių su dviračiais ir vėl prisiminiau tą nuostabią vasarą, kai geriausias mano draugas buvo DVIRATIS :-). O Jūs pažiūrėkite:


Šaltinis http://www.dstk.puslapiai.lt

Soter

Kiauliena prancūziškai-kiniškai

Atostogos, o tai reiškia, kad galiu gaminti ir parašyti Jums apie tai ne po mėnesio :). Bet nutinka ir taip, kad pagaminusi pamirštu nufotografuoti (dar šį įprotį bandau išsiugdyti) tad niekuo negaliu pasidalinti su Jumis :p. Taigi, taigi šį kartą su drauge jau kurį laiką svajojome apie vieną mūsų patiekaliuką pusiau prancūzišką, pusiau kinišką. Tik šį kartą dar pagerinome receptą ir pridėjome vieną papildomą ingredientą. Savaitgalis tinkamas laikas ieškojimams ir naujiems bandymams. Tiesa, šį kartą parašysiu tikslų kiekį ingredientų, nes „kažkam“ atrodo nerealiai sunku taip gaminti. Na tai sėkmės ;)

Ingredientai:

500 g. kiaulienos kumpio ar liesos kiaulienos (galima nedėti, čia tas    papildomas ingredientas)

1 cukinija (jei mažos – 2)

1 baklažanas

400 g. pelėsinio sūrio

200 g. grietinėlės ar grietinės

druska

Paruošimas:
Supjaustome kiaulieną šiaudeliais, sudedame į įkaitintą keptuvę, apibarstome druska ir kepame. Per tą laiką supjaustome cukiniją ir baklažanus. Patarčiau cukiniją pjaustyt stambesniais kubeliais, nes kepant sukrenta. Suminkštėjus kiaulienai, sudedame baklažanus. Po poros minučių į keptuvę sumetame ir cukinijas bei dar pabarstome druska pagal skonį, galima šiek tiek pipirų. Iškepus mėsai bei daržovėms, sudedame supjaustytą pelėsinį sūrį. Viską išmaišome kol sūris suminkštėja ir susimaišo su visa mase, galiausiai, supilame grietinėlę ir dar patroškiname kelias minutes. Garnyrui naudojau ilgagrūdžius ryžius (galite pabandyti ir laukinius ryžius, kam patinka). Tiesa, valgau su kiniškomis lazdelėmis – man taip skaniau ir labai tinka šiam patiekalui. Skanaus!

Soter

Maistas maistelis iš moliūgų

Pagaliau pagaliau prisiruošiau parašyti ir tam laiko radau :). Reikia gi ištesėti pažadą ir aprašyti gimtadieninius patiekaliukus. Tiesa, nepavyko visuose patiekaluose panaudoti moliūgo, kaip buvau planavusi, bet nesigailiu – viskas buvo skanu man pačiai. Na, ir draugai taip sakė, nebent pataikavo gimtadienio proga :). Beje, nenustebkite, nerašau tikslių gramų kiek reikia produktų, pati labai nemėgstu taip gaminti kažkodėl. Tam duoti skonio receptoriai :). Pristatau verdiktui:

Užkandis. Sumuštiniai su keptais moliūgais, vytintu kumpiu ir parmezanu

UžkandisIngredientai:
• Ciabata ar šviežia sumuštinių duona;
• Moliūgas;
• Vytintas kumpis;
• Parmezanas;
• Alyvuogių aliejus;
• Druska ir pipirai.

Procesas:
Plonai supjaustykite moliūgą riekelėmis ir išdėliokite įkaitintoje keptuvėje (galima ir orkaitėje kepti apie 10-15 min, deja, aš tokios neturiu, tai tenka be jos verstis :p), apšlakstykite aliejumi, pabarstykite druska ir pipirais ir kepkite iš abiejų pusių kol suminkštės moliūgas. Tuo tarpu duonos riekeles paskrudinkite skrudintuve arba orkaitėje, jei tokią turite :). Vytinto kumpio gabalėlius apkepkite keptuvėje kol jie truputį apskrus ir susitrauks šiek tiek. Parmezaną susipjaustykite tam skirtu peiliuku arba tiesiog padrožkite jo su paprastu virtuviniu peiliu.
Galimi trys sumuštinių variantai: pirmas – duona, moliūgas, parmezanas; antras – duona, moliūgas, vytintas kumpis, parmezanas; trečias – duona, vytintas kumpis, parmezanas. Galite ant viršaus dar užsibarstyti pakartotinai druskos, pipirų ir pašlakstyti alyvuogių aliejumi, tačiau čia jau pagal skonį.
Patariu skanauti šiltus, nors ir atvėsę skanūs. O jei dar Itališko baltojo vyno taurė, mmmm :). Skanaus!

Salotos. Mango, avokado ir vištienos salotos

SalotosIngredientai:
• Mangai;
• Vištienos krūtinėlė;
• Įvairių salotų lapai;
• Avokadai;
• Kedro riešutai.
Padažas:
• 2 š. apelsinų sulčių;
• 2 š. citrinos sulčių;
• 1 š. garstyčių grūdeliais;
• 4 š. alyvuogių aliejaus;
• Druska, juodieji pipirai.

Procesas:
Mangus nulupti, supjaustyti riekelėmis lyg šiaudeliais, tik storiau. Avokadą perpjauti pusiau, atskirti nuo kaulo, nulupti, supjaustyti riekelėmis panašiai kaip mangus. Supjaustytus avokadus galima apšlakstyti citrinos sultimis, kad nepajuoduotų. Vištienos file supjaustyti plonomis juostelėmis ir kepti įkaitintoje keptuvėje apibarsčius druska ir pipirais kol suminkštės. Kitoje keptuvėje apskrudinkite kedro riešutus, žinoma, be aliejaus.
Lėkštėje išdėliokite nuplautus ir nusausintus salotų lapus, o ant jų mango, avokado ir vištienos juosteles. Viską apliekite pasigamintu padažu. Aš patiekiau jo dar atskirai, pagal skonį galima užsilieti papildomai, kam patinka. Skanaukite :)

Desertas. Moliūgų ir obuolių desertas

DesertasIngredientai:
Moliūgas;
Obuoliai;
Sviestas;
Rudasis cukrus;
Cinamonas (gali būti rudasis cukrus kartu su cinamonu, aš pati tokį naudojau);
Medus;
Graikiniai riešutai;
Natūralus arba vanilinis jogurtas.

Procesas:
Moliūgą ir obuolius nulupame ir supjaustome kubeliais. Į įkaitintą keptuvę įdedame sviesto gabalėlį ir supjaustytą moliūgą bei cukraus. Kepame kol truputį suminkštėja moliūgas. Vėliau sudedame obuolius, šiek tiek susmulkintų graikinių riešutų ir cinamoną, jei jo nebuvo cukruje. Dar šiek tiek pakepiname, kol obuoliai pasidaro minkšti. Viską sudedame į indelius, užpilame jogurto ir medaus padažu. Galima papuošti likusiais graikiniais riešutais. Skanu ir greitai pagaminama net vyrams :)

Soter

Popietės poilsis su internetu

Jūs nepatikėsite, šiandien pusę dienos praleidau žiūrinėdama receptus internete. Taip dar niekada nebuvo!!!! Va ir užsimaniau visai pati turėti blog’ą. Bet… prisiminiau, kad galiu gi čia rašyti. O tai bus tikra keistenybė, kai Edgaras apie automobilius rašys, o aš apie maistą ir tai, kas moteriška.
Tai va artėja mano gimtadienis ir galvoju kaip čia nustebinus draugus ir ką čia pagaminus. Man patinka itališka virtuvė tad nenuostabu, kad daugiausia tokius patiekaliukus ir žiūrinėjau. Sugalvojau, kad pagrindinis produktas bus moliūgas (ir užkandžio, ir karšto patiekalo, ir deserto). Taip, taip, žinau, kad jau nebe ruduo ir moliūgo bumas jau praėjo. Bet aš jau tokia esu, kad nemėgstu kažką pirkti ar daryti to, kas “ant populiarumo bangos”. Tad stengiuosi arba prieš bumą arba po jo išbandyti. Taip ir su moliūgais. Bet jokio dviračio neišradinėsiu (na gal šiek tiek).
“Nardydama” internetinėje erdvėje radau vieną puslapėlį, kuriame prikelta visokių įdomių šedevrų iš maisto ir šiaip įdomybių:

Pasaulis obuolyje
Pasaulis obuolyje

Automobilis iš mėsosAutomobilis iš mėsos

Graikijos vėliavaGraikijos vėliava

Vestuvinė suknelėVestuvinė suknelė

Šaltinis: 14-cool-and-unusual-food-creations/

Štai tai tiek šį kartą. Pasidalinsiu įspūdžiais po gimtadienio, ką draugai sakys apie patiekaliukus. Gal bus visai nevalgomi :D

Soter

Pavasaris

Ir vienąkart, pavasari,
Tu vėl atjosi drąsiai, –
O mylimas pavasari,
Manęs jau neberasi – –

Taip Salomėja Nėris rašė eilėraštyje „Diemedžiu žydėsiu“. Bet man šios eilės greičiau asocijuojasi su lietuvių liaudies dainomis, kai bernelis atjoja pas mergužėlę. Meilės motyvo tema aptinkama daugumoje eilėraščių, dainų, filmų, romanų ir t.t. Turbūt tai pati populiariausia ir dažniausiai gvildenama tema. Kodėl? Ar lengviausia apie tai rašyti? Ar meilės mes, žmonės, labiausiai norime ir ieškome savo gyvenime? Ar nuolatinis kalbėjimas apie meilę jos nesubanalina ir neiškraipo tikrosios meilės prasmės? Aišku, priklauso kaip mes kiekvienas įsivardijame kas yra meilė, jos sąvoką. Vieniems tai jausmas, kai širdis nusirita į kulnus ir nuolat norisi būti su savo antrąją puse, o kitiems – pasiryžimas priimti žmogų tokį, koks jis yra, su visais trūkumais ir pliusais ir nebesigręžioti atgal. Manau, kad ir ką mums reiškia meilė, kad ir kokie kartais kietaširdžiai kartais esame visiems reikia romantiškų akimirkų, netikėtų meilės prisipažinimų ir to, kas priverčia pamiršti viską aplink. Tad visgi mums reikia riterio ant balto žirgo ir princesės. Mums reikia to, kas nežemiška ir nekasdieniška, kas grąžina į vaikystę ir tikėjimą pasakomis. Bet argi tai negražu? Juk svajoti nieko nekainuoja! Pabandykit kiekvienas pabėgti su savo svajomis ten, kur neša jus jūsų mintys ir norai, ten kur galite skraidyti, lakstyti po žalią pievą, kur kalba gėlės ir medžiai, kur žmonės neskaudina vieni kitų, kur angelai yra geriausi mūsų draugai, kur praeitis susimaišo su dabartimi, kur vaikai gali nuolat žaisti ir jų nevaržo pareigos, kur suaugęs nebijo pasielgti vaikiškai, ten, kur mūsų širdys jaučiasi ramios ir lengvos…dabar pats geriausias metas – pavasaris, kai viskas atgyja po žiemos ir pradeda žaliuoti. Atnaujinkite ir jūs savo širdies ir sielos rūbus.

Sulaikęs juodbėrį staiga,
Į žemę pažiūrėsi:
Ir žemė taps žiedais marga…
Aš diemedžiu žydėsiu – –

Soter

Moteris…

„Niekad nesijausk saugus šalia moters, kurią myli, nes jos prigimtyje slypi kur kas daugiau pavojų, nei tau atrodo. Moterys ne tokios jau gražios, kaip apie jas kalba jų garbintojai, ir ne tokios jau paikos, kaip vaizduoja jų priešai. Moters charakteris yra jokio charakterio nebuvimas. Pati puikiausia moteris, susiklosčius aplinkybėms, gali pulti į purvą, o pati blogiausia – pakilti iki dangaus ir sugėdinti tuos, kurie ją niekina. Nepaisant visų civilizacijos pasiekimų, moteris išliko tokia, kokią ją sukūrė gamta: ji išsaugojo tokio laukinio žmogaus būdą, kuris gali būti ir ištikimas, ir išdavikas, kilniaširdis ir žiaurus, nelygu koks instinktas tą akimirką ims ir užvaldys.” – Leopoldas fon Zacheris-Mazochas

P. S. tik nesupraskit klaidingai, vaikinai… Čia pamąstymui ;)

Krakatukų miestelis. Džozefina (I)
Krakatukų miestelis. Džozefina (II)

Prisimindama paskutinįjį susitikimą su Juzefu, Džozefina nuliūdo. Ji suprato, kad Juzefo jausmai jai nė kiek nepasikeitė. Tačiau Džozefinos – pasikeitė. Ir tai buvo skaudžiausia. Džozefina jautėsi atsakinga ne tik už save, bet ir už Juzefą, jo širdį bei jausmus. Juk kas kitas, jei ne ji tąją nekaltą, nepatyrusią gyvenimo išdavysčių ir pajuokų širdį sudaužė. Bet ne, čia netiktų sakyti ‘sudaužė’, juk kiekviename, širdį veriančiame, skausme yra ir džiaugsmo, kuris, žinoma, mums būna suprantamas tik po kurio laiko. Be to, žavioji mergina laikėsi nuomonės, kad antrą kartą į tą pačią upę neįlipsi. Deja, šis jos nusistatymas buvo daugumai jos draugų, bei pažįstamų nesuprantamas. Tačiau ji niekada nesiruošė kažkam kažko įrodinėti. Apskritai Džozefina buvo iš tų merginų, kurios mėgsta pačios kontroliuoti situacijas. Šioje vietoje turėčiau iš dalies paprieštarauti – nors Džozefina jautėsi esanti stipri ir išdidi, vis dėlto jai tekdavo pripažinti, kad vyriškos stiprybės ir paramos jai trūko. Juk Džozefina buvo auklėjama šeimoje, kur vyras asistuoja damai, o ne ji jam. Tad natūralu, kad to paties tikėjosi ir iš savo bendraamžių vaikinų. Aišku, ji buvo nuvilta ir nusivylusi. Galiausiai ši žavioji būtybė suprato gyvenanti ne tame laikmetyje, nes pasaulis pasikeitęs. O gal Džozefina reikalauja to, kas nepriimtina šiuolaikiniame gyvenime ir to, ko nebėra? Jai teko nusivilti supratus, kad vyrai nebeturi pasitikinčios laikysenos, uždegančio žvilgsnio, tvirtos rankos bei širdies. Vyrai, šiuolaikiniai vyrai, perėmė iš moterų trapumą, jautrią širdį, nuolankumą… Aišku, aš nesakau, kad tai blogai. Bet blogybė yra ta, kad tie save aukštinantys vyrai yra ne kas kita, o sumoteriškėjusių vyriškų hormonų individai.

Taigi grįžkime prie Juzefo. Džozefina norėjo, tikėjosi ir vylėsi, kad draugystė su juo nenutrūks. Tačiau pati į šiuos santykius neinvestavo, tikėdamasi jo iniciatyvos. Ir vėl ji klydo. Vėl reikalavo to, ko negali būti. ‘Bet gal ir gerai’ – kartais ji pagalvodavo. Nebendraudama su Juzefu, ji jo neskaudina – neskaudina tiesiog savo buvimu, žvilgsniu, juoku, kuris priverčia jį virpėti, išraiškingomis, bei grakščiomis manieromis. Visgi, nors ir jautėsi atsakinga už šią situaciją, kuri ją dažnai nuliūdindavo, ji visad prisimindavo savo mėgiamos kompozicijos ištrauką ‘Gyvenu, nes tikiu, kad pasaulis gražus’ – štai, kas priversdavo ją šypsotis.

Soter

Krakatukų miestelis. Džozefina (II)

Krakatukų miestelis. Džozefina (I)

Deja, Džozefina vėliau suprato, kad skauda ne tik galvoje, bet ir širdyje. Ji pagalvojo ‘O visgi viskas apsisuka ratu’. Nors Džozefina suprato, kad įskaudino Juzefą, ji vis dar norėjo bendrauti su juo. Norėjo jį pažinti kitaip, kaip asmenį, o ne tik mėgautis jo dėmesiu. Tačiau Juzefas jai neberašė, o Džozefina buvo per daug išdidi mergina, kad vaikinui rašytų. Tad dienos ėjo ir jie tiesiog gyveno, žinoma, prisimindami vienas apie kitą ir pagalvodami.

Buvo tokių dienų, kai Džozefina su Juzefu netikėtai susitikdavo, bet maloniai pasisveikindavo ir nueidavo. Aišku, Juzefas paskui save kaltindavo, kad nepakalbėjo su ja, nepakvietė arbatos, į kiną. Taigi jis sau pasakė ‘Kitą kartą būtinai ją kur nors pakviesiu’.

Ėjo dienos, mėnesiai… Taip atėjo žiema. Kaustė orą lengvas žiemos šaltis ir pustė, bet viskas atrodė nuostabiai gražiai, Kalėdiškai ir šventiškai. Džozefina, kaip visada ėjo gatve grožėdamasi viskuo ir įkvėpdama į save kiek galima daugiau tos nuotaikos sklandančios ore. Juk jai Kalėdos – pati gražiausia šventė. Be to, ji romantikė, kuri mėgsta svajoti. Mintimis nuskriejusi į svajas ji susidūrė su Juzefu! Tai buvo netikėta nei jai, nei jam. Džozefina šypsojosi, bandė užkalbinti, o Juzefas tiesiog žiūrėjo nedrąsiai ir kukliai. Pamačiusi šį žvilgsnį, Džozefina suprato, jog jis vis dar taip pat į ją žiūri, nors praėjo tiek laiko ir kaip jis pats sakė ji ‘prikakojo’, bet laikas nepakeitė jo gilaus žvilgsnio ir susižavėjimo ja.

Krakatukų miestelis. Džozefina (III)